Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) 15min.lt informavo, kad sausio 1–7 dienomis gavo 57 vartotojų kreipimusis bei paklausimus dėl padidėjusių prekių ar paslaugų kainų.
„Didžiają dalį paklausimų dėl kainų pokyčio sudaro vartotojų paklausimai dėl „Teleloto“ bei „Vikingų loto“ kainų pokyčių“, – portalui sakė VVTAT atstovė Laura Aleinikova.
Į 15min.lt redakciją plūsta skaitytojų laiškai dėl padidėjusių kainų įvairiose kavinėse, restoranuose.
Tačiau ekspertai aiškina, kad tai yra tik pavieniai atvejai – dažnai kainos netinkamai yra perskaičiuotos ne iš godumo, o dėl objektyvių priežasčių, arba paprasčiausiai padaryta klaida.
Prisitaikė prie euro sąžiningai?
„Aš manau, kad iš esmės perskaičiuota sąžiningai. O ateityje, ypač tas kainas, kurios išėjo su centais, tai, matyt, bus tendencija apvalinti“, – į 15min.lt klausimą, ar verslininkai sąžiningai prisitaikė prie euro įvedimo, atsakė Valdas Sutkus, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas.
Jis teigia nepastebėjęs, kad dėl euro įvedimo būtų augusios kainos: „Persiskaičiuoji į litus ir supranti, kad ta pati kaina.“
Statistikos departamento duomenimis, per vienuolika praėjusių metų mėnesių nenustatyta, kad pagrindinių prekių ir paslaugų kainos būtų didėjusios daugiau nei ankstesniais metais.
„Tad kai kurių kainų pokyčių negalima sieti su euro įvedimu“, – informavo L.Aleinikova.
Lietuvos banko ekonomikos ir finansų stabilumo tarnybos direktorius Gediminas Šimkus gruodį teigė, kad euro įvedimo poveikis infliacijai šiemet sieks 0,1–0,3 proc. Tačiau tuo pat metu augs ir darbo užmokestis – prognozuojama, kad jis šiemet didės 4,5 proc. Vadinasi, kainos, jei ir kils, tai lėčiau nei atlyginimai.
„Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas pabrėžė, kad atvejai, kai verslininkai didina kainas, yra pavieniai, o kainos kilti gali ir dėl objektyvių priežasčių.
Didėjo atlyginimai
Pernai minimali mėnesinė alga (MMA) buvo didinta net du kartus, o vidutinis darbo užmokestis augo maždaug 5 proc. Dėl to išaugo įmonių darbo užmokesčio fondas.
„Reikia pripažinti, kad šioks toks apvalinimas būna ir jis būna į didesnę pusę. Apskritai kainos paslaugų sektoriuje, pavyzdžiui, restoranuose ar kirpyklose, ir prieš euro įvedimą kilo. Jos kilo dėl to, kad didesnę dalį sąnaudų sudaro darbo užmokestis. Tos sąnaudos šiek tiek auga, dalį jų įmonės natūraliai kompensuoja būtent šiek tiek didesnėmis kainomis.
Bet tas pakilimas kai kuriuose sektoriuose bendrą infliaciją paveikia vos keliomis dešimtosiomis procentinio punkto“, – 15min.lt aiškino Ž.Mauricas.
Pasak jo, euro įvedimu kaip pretekstu padidinti kainas tikrai nepasinaudojo, pavyzdžiui, didelės mažmeninės prekybos įmonės. Jas kilstelėjo tik mažos bendrovės arba brango ne kasdienio vartojimo produktai.
„Aišku, jeigu būsim labai preciziški ir ieškosim, kad niekur niekada nė vienas centas nebūtų neteisingai paskaičiuotas, tai per daugumą verslo bendrovių vis tiek kas nors kur nors kažką padarys. Bet čia ir be euro sukčiauja. Sukčiavimas visais laikais vyko“, – kalbėjo V.Sutkus.
Jo teigimu, verslas negali pernelyg piktnaudžiauti kainomis – žmonės yra protingi ir netrunka klastą atskleisti, ir tai kenkia įmonių reputacijai.
Jeigu kalbėtume apie ilgalaikius procesus, tai čia yra kaip fizikoje – susisiekiančiuose induose vandens lygis yra vienodas. Tai susisiekiančiose ekonomikose lygiai taip pat – kainų ir atlyginimų lygiai irgi linkę supanašėti, – kalbėjo V.Sutkus.
„Prie kainų žmonės pripras – mokės ir eurų centus skaičiuot. Litų centų kai kurie ir nebeskaičiuodavo – ar 10 centų į vieną pusę ar į kitą, o 10 euro centų vis tiek yra realesnis pinigas“, – sakė V.Sutkus.
Pasak Ž.Maurico, kai kur kainos gali būti apvalinamos į didesnę pusę dėl patogesnio skaičiavimo, tačiau derėtų nepamiršti, kad produktai brangsta ir dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, tam tikros žaliavos brangimo.
Tiek Ž.Mauricas, tiek V.Sutkus pabrėžė, kad anksčiau ar vėliau kainos didės ir susilygins su kainomis kitose euro zonos narėse. Kartu augs ir atlyginimas. Pavyzdžiui, „Nordea“ prognozuoja, kad vidutinis darbo užmokestis šiemet turėtų išaugti 5 proc., tuo metu infliacija gali būti ir neigiama.
Gyvensim kaip tikri europiečiai?
„Jeigu kalbėtume apie ilgalaikius procesus, tai čia yra kaip fizikoje – susisiekiančiuose induose vandens lygis yra vienodas. Tai susisiekiančiose ekonomikose lygiai taip pat – kainų ir atlyginimų lygiai irgi linkę supanašėti. Akivaizdu, kad Lietuvai įsijungus į euro zoną ta tendencija bus – lietuviški atlyginimai artės prie Europos atlyginimų, lietuviškos kainos irgi artės prie europinių kainų“, – kalbėjo V.Sutkus.
Tačiau netrūksta teigiančių, kad kainos jau dabar Lietuvoje yra tokios pat ar net didesnės negu, pavyzdžiui, Vokietijoje.
„Yra daug spekuliacijų – jeigu žmonės nori parodyti, kad pas mus viskas labai brangu, palyginti su Vakarais, tai ima mūsų brangesnius produktus ir lygina su jų pigesniais produktais. Bet sviestas sviestui nelygu – jis turi ir savo riebumą, sudėtį, kitus dalykus. Dar sunkiau lyginti, pavyzdžiui, drabužių kainas“, – sakė V.Sutkus.
Tuo metu Ž.Mauricas patarė būti budriems, tačiau nežaisti detektyvų – Lietuvoje veikia laisva rinka, nors prekybininkai, panorėję, gali kainas pakelti kad ir 10 kartų.
„Nereikia perlenkti lazdos ir dirbti detektyvais visiems, stengtis, kad kainos visai nekiltų. Tai yra valstybių, esančių nuo mūsų į Rytus, praktika reguliuoti kainas. Matome, kad tokios praktikos toli nenuveda ir dabar, XXI amžiuje, lentynos gali staiga ištuštėti. Jeigu 10 kartų pakels kainą, niekas pas tą verslininką nebepirks“, – sakė ekonomistas.
