„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Seks švedų pavyzdžiu: Seime – siekis įpareigoti bankus, kad 95 proc. gyventojų bankomatus pasiektų 5 kilometrų spinduliu

Lietuvoje bankams mažinant padalinių ir bankomatų skaičių, Seime gimė nauja iniciatyva – norima įpareigoti didžiuosius bankus, kad ne mažiau nei 95 procentai šalies gyventojų turėtų galimybę pasiekti bankomatą 5 kilometrų atstumu, o 97 proc. gyventojų – 10 kilometrų atstumu. Šiuo metu, Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, 95 proc. gyventojų pasiekia bankomatą iki 16 kilometrų atstumu. Panašų įpareigojimą bankams šiais metais įstatymu įtvirtino Švedija.
Bankomatai
Bankomatai / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Šių metų sausį Švedijoje įsigaliojo reikalavimas, kad bankai gyventojams užtikrintų gyventojams galimybę išsigryninti arba įnešti pinigų protingu atstumu.

Panašų įpareigojimą siūloma priimti ir Lietuvoje. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) Mykolo Majausko penktadienį registravo įstatymo pataisą, kurioje numatyta, jog Lietuvos Respublikoje įsteigti bankai ir užsienio bankai ar jų padaliniai privalo teikti paslaugas, suteikiančias galimybę protingu atstumu visoje šalyje savo klientams mokėjimo kortele pasiimti grynųjų pinigų iš bankomatų.

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Eurai
„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Eurai

Įstatymo projektą iš viso pasirašė 46 Seimo nariai tiek iš valdančiosios daugumos, tiek iš opozicijos.

Įstatyme apibrėžta ir protingo atstumo sąvoka. Ne mažiau nei 95 procentai šalies gyventojų turi turėti galimybę ne didesniu nei 5 kilometrų ir ne mažiau nei 97 procentai šalies gyventojų turi turėti galimybę ne didesniu nei 10 kilometrų atstumu nuo savo deklaruotos gyvenamosios vietos pasiekti bankomatus, atliekančius grynųjų pinigų išdavimo operacijas.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenimis, Lietuvoje 95 proc. gyventojų pasiekia bankomatą iki 16 km atstumu.

LBA šios Seimo narių iniciatyvos kol kas nekomentuoja: „Šiuo metu atliekame projekto teisinį vertinimą ir analizuojame galimą jo poveikį šalies finansų sektoriui bei finansinių paslaugų vartotojams“, – teigiama 15min atsiųstame komentare.

Galiotų 4 bankams

Toks reikalavimas būtų taikomas Lietuvoje veikiantiems bankams, turintiems 250 000 ir daugiau klientų, kurie yra šalies fiziniai asmenys ir turi mokėjimo sąskaitą. Į tokį apibrėžimą patektų keturi didieji šalies bankai: SEB, „Swedbank“, „Luminor“ ir „Šiaulių bankas“.

„Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai palaipsniui uždaro bankų skyrius ir bankomatus šalies regionuose. Tai reikšmingai apriboja bankinių paslaugų kokybę ir grynųjų pinigų prieinamumą.

Europos Centrinis Bankas pažymi, kad galimybė mokėti grynaisiais pinigais išlieka labai svarbi tam tikroms visuomenės grupėms, kurios dėl teisėtų priežasčių pasirenka grynuosius pinigus kaip mokėjimo priemonę arba negali naudotis skaitmeninėmis technologijomis“, – 15min komentavo M.Majauskas.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Mykolas Majauskas
Luko Balandžio / 15min nuotr./Mykolas Majauskas

Pasak jo, remiantis Pasaulio banko duomenimis, bankomatų skaičiaus vidurkis ES 2019 m. buvo 66 bankomatai 100 000 gyventojų. Tuo tarpu Lietuvoje šis rodiklis yra vienas mažiausių – 39. Prastesnis rezultatas tik Suomijoje, kur tokiam skaičiui gyventojų tenka 38 bankomatai. Palyginimui Latvijoje tenka 58 bankomatai 100 tūkst. gyventojų, Estijoje – 67, Lenkijoje – 71. O štai 100 tūkst. austrų tenka net 172 bankomatai, portugalams – 170.

LBA anksčiau skelbtais duomenimis, Lietuvoje veikia 196 banko padalinių ir 1046 bankomatų, iš kurių dauguma universalūs, t.y. priimantys ir išduodantys pinigus. Apie 70 proc. bankomatų klientai gali naudotis visą parą septynias dienas per savaitę.

Bankomatų skaičius
Bankomatų skaičius

Tiesa, LBA mano, kad bendras grynųjų pinigų pasiekiamumas šalies regionuose yra pakankamas, nes klientai dar gali išsigryninti pinigų iš sąskaitos „Perlo“ terminaluose, kurie yra daugiau kaip 2,500 prekybos taškų, o taip pat „Narvesen“ ir „Lietuvos spauda“, „Maxima“, „IKI“, „Šilas“ parduotuvių tinkluose, „Caffeine“ tinkle, jeigu atsiskaito už prekes mokėjimo kortele.

2020 m. pabaigoje kredito unijos taip pat pradėjo teikti grynųjų pinigų išgryninimo paslaugą per kortelių skaitytuvus savo skyriuose. 45 kredito unijos turi daugiau negu 100 klientų aptarnavimo vietų Lietuvoje

M.Majausko nuomone, to nepakanka, nes siekiant išsigryninti pinigus prekybos vietose yra reikalaujama įsigyti prekių už tam tikrą pinigų sumą, taip pat yra ribojama išgryninama pinigų suma bei dažnai paslauga galima tik naudojantis konkretaus banko mokėjimo kortele. Pasitaiko, kad „Perlo“ terminaluose būna pinigų išgryninimo paslauga pasinaudoti nėra galimybės, nes tuo metu terminaluose nėra grynųjų pinigų.

„Nors pinigų išgryninimo operacijos Lietuvoje yra galimos kai kuriose prekybos vietose bei Perlo terminaluose, ši paslauga nėra kokybiška ir teikiama pilna apimtimi“, – sakė politikas.

Mano, kad skatins bankomatus sujungti į bendrą tinklą

Įstatymo projekto aiškinamajame rašte rašoma, kad šis reikalavimas galėtų paskatinti bankus bendradarbiauti siekiant įdiegti vieningą bankomatų tinklą ir tokiu būdu užtikrinti visiems prieinamų paslaugų teikimą nedidinant verslo sąnaudų.

Tiesa, projekto rengėjai siekia užkirsti kelią ir galimam bankų paslaugų branginimui dėl tokio pokyčio.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Pinigai
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Pinigai

„Pagal Lietuvos banko patvirtintą pagrindinį mokėjimo sąskaitos krepšelį nustatyta, kad banko bankomatų tinkle per mėnesį nemokamai turi būti galima išgryninti ne mažiau kaip 550 Eur.

Atsižvelgiant į tai, klientams, kurie naudojasi pagrindinės mokėjimo sąskaitos krepšeliu, Lietuvos banko nustatytai pinigų sumai grynųjų pinigų išdavimo operacijos bankomatuose neturėtų brangti, o susiklosčius kitais situacijai – būtų siekiama, kad Lietuvos banko nustatytai pinigų sumai grynųjų pinigų išdavimo operacijoms bankomatuose nebūtų taikoma jokie papildomai mokesčiai“, – rašoma aiškinamajame rašte.

M.Majauskas taip pat atkreipia dėmesį, kad šiuo metu vieni didžiausių Lietuvoje veikiančių bankų yra užsienio kapitalo bankai, kurie veikia ir Švedijoje – kadangi Švedijoje toks reikalavimas jau veikia, politikas viliasi, kad prisitaikymas prie šio įstatymo projekto reikalavimų bankams neturėtų sukelti jokių papildomų keblumų.

Švedijoje priimtame įstatyme nurodyta, kad mokėjimo sąskaitas siūlantys bankai privalo pasirūpinti, kad gyventojai turėtų galimybę iš šių sąskaitų išsigryninti pinigų protingu atstumu. O kredito įstaigos, kurios mokėjimo sąskaitas siūlo verslui, privalo suteikti galimybę įnešti grynųjų.

Panašus įsipareigojimas bankų susitarimu yra įtvirtintas ir Belgijoje, kur taip pat siekiama užtikrinti, kad ne mažiau kaip 95 procentai šalies gyventojų turėtų galimybę pasiekti bankomatą ne didesniu nei 5 km atstumu.

Europos centrinio banko nuomonė

Įstatymo projekte taip pat numatyta, kad už pažeidimus priežiūros institucija skirtų baudą. Sankcijos už tokio reikalavimo nesilaikymą gresia ir Švedijoje. Šio įstatymo projekto įsigaliojimo terminas yra 2022 m. liepos 1 d.

Nors Švedija dėl įpareigojimo bankams užtikrinti gyventojams galimybę naudotis bankomatais nesikonsultavo su Europos centriniu banku (ECB), ši institucija savo nuomonę pareiškė atskirame išaiškinimame.

123rf.com nuotr. /ECB pastatas Frankfurte prie Maino
123rf.com nuotr. /ECB pastatas Frankfurte prie Maino

„Nors ECB pozityviai žiūri į tolesnę elektroninių mokėjimo instrumentų plėtrą, ECB taip pat sveikina įstatymo tikslą – labiausiai palengvinti tolimesnį grynųjų pinigų naudojimą Švedijoje užtikrinant pakankamą priėjimo lygį prie grynųjų pinigų paslaugų“, – teigė išaiškinime ECB.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs