Pasak A.Šemetos priemonių yra gausybė, tačiau šiuo metu specialistai skaičiuoja, kiek įmanoma būtų sutaupyti.
„Skaičiuojame ir vertiname makroekonominę įtaką. Teks kovoti su iššūkiais tarptautinėje rinkoje. Būsimasis premjeras Andrius Kubilius sakė, kad kitų metų ekonomikos augimas buvo pernelyg optimistinis. Teks imtis veiksmų, kad padėtis pagerėtų. Išlaidų dalyje veiksmai maždaug yra aiškūs. Mes neturime tiek daug laiko iki biudžeto priėmimo, kad valstybės institucijose galėtume padaryti valdymo reformas. Todėl pirmajame etape numatoma sumažinti asignavimus paprastosioms institucijų išlaidoms ir darbo užmokesčiui“, – sakė A.Šemeta.
Svarstoma galimybė, kitąmet juos mažinti nuo 10 iki 15 proc. Numatoma investicijų programos peržiūra, tačiau visas lėšas, sutaupytas šioje srityje, ketinam panaudoti būsto renovavimo programai. Kitąmet ketinama sumažinti asignavimus keliams, kurie pastaraisiais metais gerokai padidėjo. Ketinama šiai sričiai asignavimus sumažinti 200 milijonų litų.
„Tikrai žinau, kad bus naikinamos lengvatos, tiek pridėtinės vertės mokesčių, tiek ir gyventojų pajamų mokesčių. Šiuo metu atliekami skaičiavimai dėl mokesčių tarifų. Skaičiuojama tarp dabartinių 24 proc ir galimų 20 proc. Tačiau skaičiai dar nėra aiškūs“, – tikino A.Šemeta.
Kalbėdamas apie šildymo lengvatas būsimasis finansų ministras buvo atsargesnis.
„Jei ta lengvata ir būtų paliesta, mes turėtume sukurti efektyvų kompensavimo mechanizmą. Kad administravimo kaštai nebūtų didesni už pačią lengvatą“, – sakė A.Šemeta.
