Nuo liepos 1 dienos vienišo asmens išmoką gaus neįgalieji ir senatvės pensijos amžiaus sulaukę šalpos pensijų ir mažų pensijų priemokų gavėjai.
Tuo tarpu nuo 2022 metų pradžios šią išmoką galės gauti visi vieniši neįgalieji ir senatvės pensijos amžiaus sulaukę asmenys.
Tokią išmoką kitais metais turėtų gauti apie 400 tūkstančių šalies gyventojų.
Tai vienas iš momentų, kai džiaugiuosi, kad mūsų partija laimėjo šiuos rinkimus.
2021 metais vienišo asmens išmoka bus 28,63 euro dydžio, o nuo kitų metų ji siektų 32 eurus.
Įstatymas sulaukė palaikymo tiek iš valdančiųjų, tiek iš opozicijos. Už jį balsavo visi 124 posėdyje dalyvavę Seimo nariai.
„Tai vienas iš momentų, kai džiaugiuosi, kad mūsų partija laimėjo šiuos rinkimus ir turi galimybę įgyvendinti pažadus, kuriuos buvome prisiėmę rinkimų programoje“, – Seimo posėdyje sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Pasak jos, vienišų pensininkų skurdo rodikliai šiuo metu yra dvigubai didesni nei Lietuvos vidurkis.
„Nematyti šios problemos buvo neatsakinga“, – teigė ministrė.
Pasak socialinės apsaugosi ir darbo ministrės Monikos Navickienės, ši išmoka vienišų pagyvenusių asmenų skurdo rizikos lygį turėtų sumažinti 7,4 procentiniais punktais.
Ministerija tikisi, kad pateikti prašymą išmokai gauti bus galima ir telefonu, ne tik raštu.
Šiemet vienišų asmenų išmokoms numatyta skirti 15 mln. eurų, 2022 metais tam prireiks 106 mln. eurų.
Konservatorius Audrius Petrošius sakė, kad tai ne pirmas ir ne paskutinis sisteminis pokytis, kurį valdantieji pateikia Seimui.
„Galima diskutuoti, ar išmoka yra didelė ar maža, (...) bet negalime nuneigti fakto, kad labiausiai pažeidžiamos grupės yra priartinamos prie kur kas stabilesnių pajamų“, – kalbėjo parlamentaras.
„Valstietė“ Rima Baškienė irgi sveikino sprendimą, bet pabrėžė, kad valdžios institucijos turi užtikrinti sklandų jo įgyvendinimą.
„Sodra“ yra pasirengusi, tačiau informavimas, pasirūpinimas žmonėmis, kad jie apie tai žinotų, neužkrovimas jų biurokratiniais dokumentų pildymais turi tapti mūsų visų, įskaitant savivaldybes, rūpesčiu“, – tvirtino Seimo narė.
Pokyčiai prastovų subsidijavime
Seimas ketvirtadienį taip pat priėmė sprendimus dėl naujos tvarkos, kaip bus mokamos subsidijos prastovose esantiems darbuotojams ir iš jų grįžusiems žmonėms.
Sutarus valdantiesiems ir opozicijos atstovams parlamente, naujos taisyklės kiek skiriasi nuo to, ką siūlė Vyriausybė.
Tiek „prastovinės“, tiek „poprastovinės“ subsidijos bus mokamos liepą ir rugpjūtį.
Abiem atvejais subsidijos pirmą mėnesį siektų 100 proc. darbuotojo atlyginimo, bet ne daugiau nei 0,9 minimalaus mėnesinio atlyginimo, tai yra apie 578 eurus.
Antrą mėnesį taip pat būtų kompensuojama 100 proc. algos, bet ne daugiau nei 0,6 minimalaus atlyginimo, arba 385 eurus.
„Poprastovinės“ subsidijos būtų mokamos, jeigu darbuotojai nedirbo ne mažiau kaip 75 darbo dienas. Taip siekiama išvengti piktnaudžiavimo sistema.
„Tikrai jis (šis projektas – 15min) yra kur kas labiau subalansuotas nei Vyriausybė atnešė. Čia noriu padėkoti visų frakcijų atstovams, su kuriais kartu pateikėme siūlymus“, – posėdyje sakė „valstietis“ Linas Kukuraitis.
Pasak jo, keičiamu prastovų kompensavimo mechanizmu valstybė sutaupys apie 25 mln. eurų, o šias lėšas reikėtų įdėti į kitas darbo rinkos priemones ir užimtumo didinimo programas.
„Kiek man žinoma, Vyriausybė įsipareigojusi tai padaryti, todėl tikrai kviečiu pritarti šiam projektui“, – tvirtino Seimo narys.
Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė irgi tvirtino, kad dėl šio įstatymo pavyko rasti politinį sutarimą.
„Priėmę šiuos pakeitimus sukursime reikalingą filtrą, kuris leistų remti tik tuos, kurie yra labiausiai nukentėję, patyrę didžiausius ribojimus per pandemiją ir jos suvaržymus“, – kalbėjo parlamentaras.
Įstatymą palaikė visi 122 posėdyje dalyvavę parlamentarai.
Seimas taip pat pritarė siūlymui dar labiau siaurinti 260 eurų kasmėnesinę išmoką gaunančių savarankiškai dirbančių žmonių ratą.
Dabar ji mokama tiems, kurių vykdoma veikla laikoma patyrusi apribojimų dėl karantino. Nuo liepos 260 eurų toliau gaus atitinkantys dvi sąlygas: kurių veikla patyrė apribojimų dėl karantino ir kurių apyvarta pandemijos metu krito mažiausiai 30 procentų.
Siūloma, kad medikai, pareigūnai ar švietimo darbuotojai laikino nedarbingumo laikotarpiu galėtų gauti didesnę ligos išmoką, jeigu COVID-19 liga užsikrečia vykdydami savo profesinę veiklą, nesvarbu, nuo ko jie užsikrėtė.
Vyriausybė siūlo palankiau skaičiuoti motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmokas, jeigu jų draudžiamosios pajamos dėl prastovų per koronaviruso pandemiją mažėjo. Tai galios ir pajamų netekusiems savarankiškai dirbantiesiems.
Minėtiems tėvams išmokos bus apskaičiuojamos vertinant pajamas nuo 2019 metų vasario pradžios iki 2020 metų sausio pabaigos.
