Paslaugomis naudojasi tik mažiau nei pusė šalies gyventojų
Statistikos departamento duomenimis, internetu Lietuvoje bent kartą per
tris mėnesius naudojasi kiek daugiau nei 70 proc. asmenų. Apie pusė 16-74 metų Lietuvos gyventojų internete skaito naujienas, rašo elektroninius laiškus, naudojasi elektroninės bankininkystės paslaugomis ir bendrauja socialiniuose tinkluose, 44 proc. – naudojasi elektroninėmis viešosiomis paslaugomis. Taigi, nors valstybė ir privačios bendrovės investuoja didžiules lėšas į elektroninių paslaugų plėtrą, daugiau nei pusė gyventojų vis dar renkasi stovėti eilėse, varstyti įvairių kabinetų duris, eikvoti savo laiką kelionėms bei leisti eurus autobuso bilietui ar automobilio kurui. Kodėl? Psichologas daktaras Marius Daugelavičius paaiškina, kodėl senieji įpročiai mums kartais svarbesni už patogumą.
„Klausimas – šiek tiek filosofinis. Kuo daugiau kartų žmogus kartoja kokį nors veiksmą, tuo labiau prie jo pripranta. Jam taip elgtis yra ne tik įprasta – tai patikrinta, saugu, garantuota, jog nieko blogo nenutiks“, – paaiškina dr. M.Daugelavičius.
Psichoterapeutas sako, jog įprotis mums suteikia tam tikrą saugumo jausmą – elgdamiesi kitaip, nei esame įpratę, galime padaryti klaidą, tuomet patirsime papildomo streso.
„Žmogaus psichika tokia – mes bijome nežinomybės. Nepatikliai žiūrime net į pačius geriausius pokyčius, nes dar nesame jų išbandę“, – sakė pašnekovas.
Kuo daugiau senų įpročių – tuo mažiau lankstumo ir daugiau baimių
Lietuvoje kompiuteriu bei internetu naudojasi tik penktadalis vyresnių nei 65-erių metų asmenų. Tuo metu jauniausieji (16-24 metų) internete nardo it žuvys (juo naudojasi 97 proc. šio amžiaus lietuvių). Vis tik jie kažkada taip pat tai darė pirmą kartą. Kodėl jaunimas daug dažniau išdrįsta išmėginti kažką naujo?
„Yra tas lietuviškas posakis: „Lenk medį, kol jaunas“. Nes šimtametį jau labai sunku lenkti – jis sukietėja. Taigi kuo ilgiau žmogus gyvena, tuo mažiau pasiduoda kokiems nors pokyčiams. Įpročiai žmonėms suteikia tą seno medžio kietumą. Žmonės, turintys mažiau įpročių, yra lankstesni“, – sako dr. M.Daugelavičius.
Psichoterapeuto teigimu, atsitvėrimą nuo naujovių skatina ir vidinės baimės, nerimas. „Įpročių žmonės turbūt ir sugalvojo posakį: „Geriau žvirblis rankoj, nei briedis lankoj“. Kitaip tariant, nors ir minimali nauda, bet kad tik nebūtų visai blogai. Visi pokyčiai priimami kaip potencialiai pavojingi – „gal ir būtų geriau, bet dėl viso pikto, tebūnie, kaip įprasta“, – konservatorių pasirinkimą paaiškino dr. M.Daugelavičius.
Patarė mokytis eksperimentuoti su nesvarbiomis užduotimis
Kita vertus, lietuviai iš tiesų yra patyrę įvairių santvarkos pokyčių, bankų griūčių, klausę ir patikėję pažadais, kurie vėliau liko netesėti. Todėl pasitikėti kažkuo neapčiuopiamu, sklandančiu kažkur, internetinėje erdvėje – labai sunku. Jei egzistuoja svarbus dokumentas – turi jį laikyti rankoje. Vis tik skaitmenizacijos procesai nepaiso net didelio skaičiaus „popieriaus mylėtojų“ .
„Vyresnis žmogus iš principo daugiau kartų gyvenime yra nudegęs. Ir kuo jis vyresnis – tuo didesnis tas saugumo poreikis. Negana to, jau turbūt turi šeimą, vaikus, už kuriuos jaučiasi atsakingas. Jaunas žmogus dar neturi suformavusių įvairių įpročių – todėl yra lankstesnis. Įpročius nusveria ambicijos, tikslai, idėjos“, – kalbėjo psichoterapeutas.
Kai kurie bankai teikiamas paslaugas stengiasi guiti lauk „botagu“, ne saldainiu – fiziškai teikiamos paslaugos tampa vis brangesnės.
„Kažkuriame taške žmogus susimastys, kad gal iš tiesų neverta sugaišti pusdienio ir dar išleisti pinigų už paslaugą, kurią labai lengvai galima gauti internetu“, – svarstė psichologas.
Įsikibusiems savo įpročių dr. M.Daugelavičius patarė mokytis eksperimentuoti: tiesiog išbandykite naują kokios nors nesudėtingos užduoties sprendimo būdą ir pažiūrėkite, kas iš to išeis.
„Sukaupkite naujos patirties, kad atsikratytumėte tos baimės, nerimo. Dažniausiai pabandęs žmogus jau nebebijo, nes pasirodo, kad nieko baisaus, įgauna patirties“, – sakė psichologas.
