2013 metų gegužę buvo sugriežtinta pavadinimų registravimo tvarka ir šių normų atitikimą prižiūrėdavo Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Tačiau 2018 metų liepą Vyriausybė savo nutarimu panaikino tokį reikalavimą, o jis įsigalioja jau nuo 2020 m. sausio 1 dienos.
Vyriausybė pakeitė juridinių asmenų registro nuostatus ir juose panaikintas 109 nuostatų punktas. Pagal jį Registro tvarkytojas privalėjo kreiptis į VLKK konsultacijos dėl juridinio asmens pavadinimo atitikties lietuvių bendrinės kalbos normoms.
„Paprastai tariant, bus išspręsta pagrindinė verslo plėtrą planuojančių užsienyje verslų problema – panaikinti nelietuviško pavadinimo registravimo apribojimai“, – 15min teigė bendrovės „LC paslaugų centras“, padedančios įregistruoti juridinius asmenis, vadovas Laurynas Čiutys.
Anot jo, šis pokytis naudingas ir jo vadovaujamai įmonei. Esą dėl to palengvės darbas ne tik jiems, bet ir visam verslui Lietuvoje.
„Tai ilguoju periodu taip pat gali pridėti „papildomų taškų“ Lietuvai kylant palankiausių šalių verslui reitinguose“, – sakė jis.
L.Čiutys aiškino, kad verslas galės „lengviau atsikvėpti“, nes vėl bus galima registruoti gerokai laisvesnės formos pavadinimą. Esą iki šiol daugiausia problemų klientams iškildavo, kai norėdavo nelietuviško pavadinimo, pavadinime laisvai naudoti skaičius, trumpinius, ko VLKK neleisdavo.
Konkrečių atvejų, anot jo, begalės. Pavyzdžiui, jo klientai norėjo tokių pavadinimų kaip „ATAALL“, „ERDEM“.
„Vienas labiausiai užstrigusių buvo kliento noras registruoti pavadinimą „Servisas 007“ – lyg ir lietuviškas, viskas skamba gan neblogai, bet kalbos komisija nepraleido šio pavadinimo įtraukimo į laikinų pavadinimų registrą, nes skaitvardis pavadinime negali būti naudojamas tokia forma – visi pavadinimo dėmenys turi būti suderinti linksniu, skaičiumi ir gimine, taip pat svarbus eiliškumas“, – pasakojo jis.
VLKK pirmininkas Audrys Antanaitis 15min tikino, kad tai nėra labai geras sprendimas, ir iki šiol komisija „atlikdavo milžinišką darbą konsultuodama dėl įmonių pavadinimų tinkamumo“.
„Tai verslui tikrai nebuvo jokia našta, nes atsakymą duodavome per 6 darbo valandas. Per metus suteikdavome kelis tūkstančius konsultacijų. Dabar ši našta guls ant pačių įmonių ir ant Registrų centro, kadangi taisyklės, kurios nustato įmonių pavadinimų suteikimą, lieka galioti. Kitaip tariant, komisija, kuri nustatė šį dalyką, šių taisyklių nepakeis. Vadinasi, pareiga lieka. Bet to, kas padės tą pareigą įgyvendinti Registrų centrui, ar pačioms įmonėms, nebelieka. O, kaip žinote, nežinojimas nuo įstatymo vykdymo neatleidžia“, – kalbėjo jis.
Be to, anot A.Antanaičio, Lietuvos verslas neturėtų gėdytis lietuvių kalbos, atvirkščiai – jai turėtų atstovauti. O su kitų kalbų pavadinimais esą to labai gerai padaryti nepavyks.
„Mano galva, reikėtų parodyti, kad esame lietuviai, turime gražią kalbą. Galime tikrai sugalvoti ta kalba lengvus, įsimenančius pavadinimus ir reprezentuoti Lietuvą. Jeigu verslas bijo pasirodyti, kad yra iš Lietuvos, tai, mano galva, nedaro tiems bijantiems garbės“, – 15min sakė VLKK pirmininkas.
