Didžiausias šešėlinės ekonomikos lyginamasis svoris išlieka Latvijoje, mažiausias – Estijoje.
Skelbiama, jog šešėlinės ekonomikos ir bendrojo vidaus produkto santykis Lietuvoje 2019-aisiais, palyginti su 2018 metais, sumažėjo 0,5 procentinio punkto iki 18,2 proc., Latvijoje – 0,3 punkto iki 23,9 proc., Estijoje – 2,4 punkto iki 14,2 procento.
Kyšininkavimo lygis Lietuvoje pernai sumenko 1,4 punkto iki 8,5 proc., Latvijoje – 0,2 punkto iki 8,1 proc., Estijoje – 1,1 punkto iki 3,9 procento.
Dalį pelno nuo valstybės slepiančių verslo įmonių dalis Lietuvoje padidėjo 0,6 punkto iki 14,4 proc., Estijoje – 0,7 punkto iki 10,6 proc., tuo tarpu Latvijoje – sumažėjo 1,3 proc. iki 16,6 procento.
Be darbo sutarčių dirbančiųjų Lietuvoje padaugėjo 2,9 punkto iki 8,3 proc., Latvijoje – 1 punktu iki 10,9 proc., Estijoje – 0,3 punkto iki 5,7 procento.
