Didžiausius įtarimus kelia nustatyti faktai, jog buvo neapskaitytos visos gaunamos pajamos. Mokesčių administratorius tokiems mokestinės drausmės pažeidėjams primena, jog turi savų įrankių mokesčiams apskaičiuoti ir dar kartą ragina savarankiškai įvertinti VMI pateiktų duomenų teisingumą.
Atliekant patikrinimą Kauno AVMI inspektorius pirmiausia nustebino, jog gydytoja negalėjo pateikti pacientų kortelių, kurias privalu pildyti ir saugoti. Apie šį pažeidimą bus informuoti ir LR Odontologų rūmai. Be kita ko, ji nepateikė ir prašomų buhalterinės apskaitos dokumentų. Kaip paaiškėjo, odontologijos praktika besiverčianti specialistė nevedė darbo laiko apskaitos, įmonės įplaukų/išlaidų žurnalo, apskaitoje naudojamų sąskaitų apyvartos žiniaraščių, įvairių medžiagų nurašymo bei sunaudojimo aktų, turto inventorizacijos aprašų ir kt.
Pasiteiravus, kaip gydytoja apskaito už suteiktas paslaugas gautus pinigus, mokesčių mokėtoja paaiškino, jog už suteiktas paslaugas išrašomi kasos pajamų orderiai bei vedama kasos knyga. Tačiau iš pateiktų dokumentų neįmanoma nustatyti, konkrečiai kokių ir už kokią sumą paslaugų suteikta, kadangi juose visos suteiktos paslaugos įvardytos vienodai, nurodant bendrą sumą. Per darbo dieną sulaukiama 1-3 pacientų, o su tęstiniu gydymu ir iki 8-nių, todėl neadekvačiai atrodo rodiklis, jog per vieną darbo dieną vidutiniškai išrašomas 1 kasos pajamų orderis. Net ir įvertinus faktą, jog dėl tęstinio gydymo pacientai ne kiekvieno apsilankymo metu atsiskaito už paslaugas, šis rodiklis kelia pagrįstų įtarimų, jog apskaitomos ne visos gautos pajamos. Vertinant įmonės patirtas išlaidas, paaiškėjo, jog šios viršija sumas, kurias įmonės savininkė galėjo išimti iš kasos išlaidoms padengti, o tai taip pat įrodo, jog apskaitytos įmonės pajamos yra nepakankamos.
„Įvertinus nustatytas aplinkybes, galima teigti, jog įmonėje netinkamai vedami buhalterinės apskaitos registrai, ne visos ūkinės operacijos pagrįstos apskaitos dokumentais, ne visais atvejais apskaitos dokumentai surašyti ūkinės operacijos metu, netinkamai apskaitytos sąnaudos. Tiek šiuo atveju, tiek visais kitais panašiais, kuomet negalima tiksliai nustatyti tikrosios gautų pajamų apimties ir su mokesčių mokėtojais nepavyksta susitarti gražiuoju, mokesčių administratorius gali taikyti netiesioginius apmokestinimo metodus. Tuomet mokesčiai apskaičiuojami neatsižvelgiant į mokėtojo pateiktus dokumentus ir paaiškinimus“, – teigia Kauno AVMI viršininkas Gintautas Muznikas. Jis pažymi, jog mokesčių mokėtojos veikla ir toliau bus stebima bei analizuojama. Iš naujo įvertinusi įmonės gautas pajamas bei išlaidas asmeniniams poreikiams, odontologė turėtų pateikti VMI patikslintas Pelno mokesčio bei Gyventojų pajamų deklaracijas.
Kauno AVMI nustatė pažeidimų ir kitose projekto metu „Baltieji chalatai“ kontroliuotose įmonėse. Vienos odontologijos praktika besiverčiančios įmonės savininkė nedeklaravo gautų daugiau kaip 200 tūkst. litų gautų B klasės pajamų, todėl operatyvaus patikrinimo metu patikslinusi pateiktas GPM deklaracijas turės sumokėti per 44 tūkst. litų Gyventojų pajamų mokesčio bei Privalomojo sveikatos draudimo įmokų.
Patikrinus dar vieną odontologijos kabinetą mokesčių inspektorius sudomino darbuotojams mokamas mažesnis už vidutinį darbo užmokestis. Taip pat nustatyta, jog įmonė neteisingai Pelno mokesčio deklaracijose deklaravo neapmokestinamąsias pajamas, gautas iš teritorinių ligonių kasų, už paslaugas, kurios yra finansuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų. Pateikusi patikslintas deklaracijas įmonė papildomai sumokėjo per 4 tūkst. litų pelno mokesčio.
„VMI projektas dar tik įgauna pagreitį, tad artimiausiu metu ir kitose atrinktose rizikingose įmonėse, teikiančiose medicinos, odontologijos ir veterinarijos paslaugas bus atliekami kontrolės veiksmai. Savo ruožtu raginame mokesčių mokėtojus savarankiškai įvertinti pateiktus duomenis, esant reikalui patikslinti pateiktas deklaracijas, o iškilus klausimams konsultuotis su mokesčių inspekcijos specialistais“, – teigia Kauno AVMI viršininkas Gintautas Muznikas.
