Šešėlis iš valstybės biudžeto šiemet jau pasiglemžė beveik milijardą litų

Lietuvos valstybės biudžetas dėl šešėlinės akcizinių prekių rinkos šiemet jau prarado beveik 1 mlrd. litų. Tai rodo pilietinės iniciatyvos – viešosios įstaigos „Lietuva be šešėlio“ tinklalapyje „Beseselio.lt“ integruotas skaitiklis, kuriame realiu laiku rodoma, kiek lėšų dėl šešėlinės ekonomikos praranda Lietuvos valstybės biudžetas.
„Lietuva be šešėlio“
„Lietuva be šešėlio“ / Beseselio.lt nuotr.

„Kas yra milijardas litų Lietuvai? Kiekvienam pensininkui tai galėtų virsti apie 2,500 Lt priedu prie pensijos,  o kiekvienas mokytojas per metus galėtų uždirbti apie 20 000 Lt daugiau”, – paprastus pavyzdžius pateikė VšĮ „Lietuva be šešėlio“ vadovas Kęstutis Kupšys. 

Tai tik keletas pavyzdžių, kiek daug Lietuvoje būtų galima nuveikti turint vieną milijardų litų. Deja, kaip atkreipia dėmesį K.Kupšys, šias lėšas mūsų valstybės biudžetas apmaudžiai praranda – kaip rodo tinklalapyje „Beseselio.lt“ integruotas skaitiklis, suma, kurią per šiuos metus „prarijo“ šešėlinė akcizinių prekių rinka, jau priartėjo prie 1 mlrd. Lt.

Kiekvienam pensininkui tai galėtų virsti apie 2,500 Lt priedu prie pensijos,  o kiekvienas mokytojas per metus galėtų uždirbti apie 20 000 Lt daugiau.

„Skaitiklis mūsų tinklalapyje sukasi remiantis Lietuvos ekonomistų įverčiu, kiek akcizo ir Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) valstybės biudžetas praranda dėl nelegalios prekybos alkoholiu, tabaku ir degalais. Matome, kad dėl to kiekvieną sekundę Lietuvos biudžetas praranda 38 litų ir šiai dienai ši suma jau priartėjo prie milijardo litų“, – pastebi K.Kupšys.

Šios iniciatyvos tikslas – atkreipti visuomenės ir politikų dėmesį į didžiulius nuostolius Lietuvai nešantį šešėlinės ekonomikos mastą. 

Kaip teigia K.Kupšys, tokia forma pateikta informacija padeda visuomenei geriau suvokti šešėlio šalyje mastą bei skatina susimąstyti, ką kiekvienas iš mūsų galėtų padaryti, kad šešėlio skaitiklis nesisuktų taip sparčiai.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto duomenimis, šešėlinės rinkos dalis stipriųjų gėrimų rinkoje per pastaruosius dvejus metus sumažėjo nuo 36 iki 27 proc. Mažėja ir tabako bei degalų nelegali rinka. Tad naujausios tendencijos nuteikia pozityviai. „Tačiau nors visuomenės tolerancija nelegaliai prekybai pamažu mažėja, ji vis dar tebėra didelė“, – pažymi VšĮ „Lietuva be šešėlio“ vadovas.

Skaitiklis sukasi remiantis Lietuvos ekonomistų įverčiu, kiek akcizo ir PVM valstybės biudžetas praranda dėl nelegalios prekybos alkoholiu, tabaku ir degalais.

Kaip vieną svarbiausių priešnuodžių kovojant su šešėliu  jis paminėjo atsakingą mokesčių politiką, kuri iki šiol buvo chaotiška ir neprognozuojama, todėl rezultatas būdavo nuviliantis – padidinus tarifus, planuotų pajamų į biudžetą surinkti nepavykdavo, o šešėlio mastas dar labiau išaugdavo.

„Vienas milijardas litų – didžiuliai pinigai, už juos galima padaryti daugybę gerų dalykų. Tad visų mūsų bendras interesas yra negailėti pastangų, kad ir toliau būtų naikinamas nelegalios prekybos tinklas. Tuomet galime turėti vilčių, kad šešėlio mažėjimo tendencija išliks“, – apibendrino K.Kupšys.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų