Dviem valandomis trumpesnė už įprastinę darbo diena buvo įvesta Geteborgo slaugos namuose, ligoninėse, gamyklose ir kai kuriuose technologijų startuoliuose.
2015 m. rudenį darbuotojų pamainų trukmę sumažinę Svartedaleno slaugos namai jau praneša, kad vykdant eksperimentą smarkiai pagerėjo pacientams suteikiamos priežiūros standartai, o 80 darbuotojų personalas džiaugėsi sumažėjusiu nuovargiu.
„Būdavau visą laiką pervargusi. Dabar esu judresnė. Turiu daugiau energijos darbe ir šeimos gyvenime“, – kalbėjo slaugos namuose asistuojančia slauge dirbanti Lise Lotte Petterson.
Vietos universitetinės ligoninės ortopedijos skyrius praėjusiais metais šešių darbo valandų dieną įvedė ir 89 slaugėms ir gydytojams.
Dėl to buvo pasamdyta 15 papildomų personalo darbuotojų. Nors ligoninės atstovai pripažįsta, kad toks žingsnis kainavo nemažai, tačiau nuo to laiko darbuotojai mažiau sirgo, buvo atlikta daugiau operacijų, o pacientams reikiamos procedūros tekdavo laukti trumpiau.
Kitaip tariant, trumpesnės darbo valandos reiškė papildomas išgelbėtas gyvybes.
„Metų metus mums buvo sakoma, kad aštuonių valandų darbo diena yra optimali. Tačiau manau, kad turime kvestionuoti šį požiūrį ir sakyti, kad taip yra dabar, tačiau norint didinti produktyvumą reikia būti atviriems naujoms idėjoms“, – kalbėjo ligoninės direktorius Andersas Hyltanderis.
Šiuo metu diskusijos apie darbo valandų trumpinimą yra vis intensyvesnės.
Tačiau ne tik viešasis Geteborgo sektorius nusprendė eksperimentuoti trumpinant darbo dienos ilgį. Mieste įsikūrusi „Toyota“ gamykla tokį žingsnį jau žengė prieš trylika metų, o vietos internetinis startuolis „Brath“ prie 30 valandų darbo savaitės perėjo 2013 m. Abiejose vietose išaugo tiek produktyvumo, tiek pelno rodikliai.
Šiuo metu diskusijos apie darbo valandų trumpinimą yra vis intensyvesnės. Vieno iš garsiausių pasaulyje darbo psichologijos ekspertų K.Andersas Ericssonas atlikti tyrimai atskleidė, jog žmonės gali likti produktyviais tik keturias arba penkias koncentruoto, intensyvaus darbo valandas. Po to jų darbo kokybė pradeda prastėti.
Tiesa, ne visur eksperimentai su darbo laiko trumpinimu buvo ilgalaikiai. Šiaurinis Švedijos Kirunos miestas, garsėjantis geležies rūdos kasyklomis, trumpesnes darbo valandas įvedė 1989 m., o 2005 m., dėl politinių jėgų pokyčių vietos valdžioje, tokios praktikos atsisakė.
Vis dėlto, vis didesnei įmonių ir organizacijų daliai suprantant, kad trumpesnės darbo dienos reiškia didesnį produktyvumą, dešimt papildomų valandų pradeda atrodyti kaip laiko švaistymas.
