Nedarbas skiriasi daugiau nei pusantro karto
„Prieš metus, balandžio 1 dieną, Kėdainių rajone darbo neturinčių asmenų skaičius buvo 2,9 tūkst., o registruotas nedarbas sudarė 10,5 proc., – „Rinkos aikštei“ sakė Užimtumo tarnybos (UT) atstovė spaudai Milda Jankauskienė.
Nors šiemet bedarbystės situacija yra gerokai prastesnė, tačiau, kaip pastebi M. Jankauskienė, vis tik ji po truputį gerėja: „Per šių metų kovą įregistruota 310 darbo neturinčių asmenų, įsidarbino – 400 Užimtumo tarnybos klientų.
Per mėnesį, nuo kovo 1 iki balandžio 1 d., registruotas nedarbas (procentinė dalis nuo darbingo amžiau gyventojų) Kėdainių rajono savivaldybėje mažėjo 1,3 proc. punkto, o darbo neturinčių asmenų skaičius sumažėjo 0,4 tūkstančio (6,6 proc.).“
Kur daugiausia įsidarbino?
UT atstovė spaudai pasakoja, kad daugiausia darbo neturėjusių asmenų kovą neterminuotai įsidarbino apdirbamosios gamybos, didmeninės ir mažmeninės prekybos bei statybos veiklas vystančiose įmonėse, terminuotai – administracinės ir aptarnavimo veiklos įmonėse.
„Beveik pusė (44,4 proc.) pradėjo dirbti nekvalifikuotą darbą – krovikais, nekvalifikuotais inžinerinių statinių statybos darbininkais.
Kvalifikuotų darbininkų ir mašinų operatorių grupėje daugiausia įsidarbino sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto vairuotojai, lengvųjų automobilių ir furgonų vairuotojai, judamųjų žemės ir miškų ūkio įrenginių operatoriai, grindų ir plytelių klojėjai.
Paslaugų darbuotojų grupėje į darbo rinką grįžo 37 asmenys, iš jų 14 įsidarbino pardavėjais“, – vardijo pašnekovė.
Kėdainių rajone sezoninių darbų neregistruota
„Lietuvoje darbo rinkos atsigavimo pokyčiai stebimi keletą mėnesių, kai palaipsniui mažėjo naujų klientų, o darbo pasiūlymų skaičius buvo panašus kaip ankstesniais metais. Vis tik registruoto nedarbo rodiklis išlieka aukštas ir dėl pandemijos uždarytų verslų, ir dėl struktūrinio nedarbo regionuose.
Tik atvėrus veiklas, ypač paslaugų sektoriaus, matysime išsamesnį vaizdą“, – sakė Užimtumo tarnybos (UT) Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė.
Kaip teigia UT atstovė spaudai Milda Jankauskienė, viena iš mažėjančio nedarbo priežasčių – didėjantis sezoninių darbų poreikis. Tačiau šios tendencijos Kėdainių regiono dar nepasiekė.
„Sezoninio darbo pasiūlymų kovo mėnesį Kėdainių rajono savivaldybėje neregistruota, – pažymėjo M. Jankauskienė. – Bendras Kėdainių rajono savivaldybėje registruotų laisvų darbo vietų skaičius kovą siekė 431 ir buvo 63 proc. didesnis nei vasarį.“
Pašnekovė skaičiuoja, kad laisvų darbo vietų skaičiaus didėjimas fiksuojamas: „Beveik trečdalį (32 proc.) registruotų laisvų darbo vietų kovą sudarė apdirbamosios pramonės darbdavių pasiūlymai – jų registruota 1,8 karto daugiau nei vasarį.
Didmeninės ir mažmeninės prekybos darbo pasiūlymų skaičius siekė 101 – 1,7 karto daugiau nei vasarį.
Administracinę ir aptarnavimo veiklą vykdančios įmonės pateikė 41 darbo pasiūlymą (vasarį – 16).
Padidėjo ir statybos bei žemės sektoriuose registruojamų laisvų darbo vietų skaičius: statybos – 46 (vasarį 35), žemės ūkyje – 34 (vasarį 26).“
Intensyvesnė darbuotojų paieška – po mėnesio
UT duomenimis, pirmojo karantino laikotarpiu dėl apribotų veiklų, ypač paslaugų sektoriuje, sezoninių darbų paklausa pasislinko, ir pikas fiksuotas 2020 metų birželį, kai 2019 metų – kovą.
Užimtumo tarnyboje pernai iš viso buvo registruota 2 tūkst. sezoninio darbo pasiūlymų – 22 proc. mažiau nei 2019 metais.
Birželio–rugpjūčio mėnesiais registruotų sezoninių darbo pasiūlymų skaičius buvo 68 proc. didesnis nei 2019 metų vasarą, tačiau 2020 metų rudenį laisvų tokio darbo vietų registruota 42 proc. mažiau nei 2019-aisiais tuo pačiu laikotarpiu.
UT prognozuoja intensyvesnę sezoninių darbuotojų paiešką gegužę ir birželį, kuomet tikėtinas pagyvėjimas paslaugų srityje.
Apgyvendinimo ir maitinimo bei prekybos srityse veikiančios įmonės vasaros sezonui pradeda ieškoti pardavėjų, salės darbuotojų, kasininkų didžiuosiuose prekybos centruose ir gatvėse įrengtose mažose prekybos vietose (ledų ir vaisvandenių, įvairių suvenyrų pardavėjų, dviračių, riedžių, riedučių nuomos punkto darbuotojų).
Didelė paklausa, ypač pajūryje, būna virėjų, padavėjų, barmenų, indų plovėjų, viešbučių administratorių, kambarinių, pagalbinio personalo.
Šių metų kovą registruotose sezoninio darbo vietose siūlomas vidutinis mėnesio atlygis prieš mokesčius: nekvalifikuotiems darbininkams – 812 eurų; maisto ir panašių produktų gamybos mašinų operatoriams – 1 200 eurų, judamųjų žemės ir miškų ūkio įrenginių operatoriams – 1 126 eurai, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininio transporto vairuotojams – 1 000 eurų, kvalifikuotiems miškų ūkio darbuotojams – 865 eurai, pardavėjams – 642 eurai.
