G.Nausėda SEB analitikų parengtą Lietuvos makroekonomikos apžvalgą pavadino simboliškai – „Lietuvos ekonomikos veide – peršalimo pėdsakai“.
Pasak jo, Lietuva, nors šalies ūkis, darbo užmokestis auga, o nedarbas mažėja, gali susirgti.
Didžiausią nerimą ekonomistui kelia mažėjantis eksporto augimo tempas.
Lietuva, nors šalies ūkis, darbo užmokestis auga, o nedarbas mažėja, gali susirgti. Didžiausią nerimą ekonomistui kelia mažėjantis eksporto augimo tempas.
„Niekas negalvojo, kad eksporto augimo tempas smuks taip sparčiai. Akivaizdžiai matome, kad šios tendencijos egzistuoja nepriklausomai nuo nedraugiškų Rusijos akcijų. Su šiomis tendencijos įžengsime ir į 2014 metus“, – sakė G.Nausėda.
Dėl to SEB analitikai sumažino ir šių metų Lietuvos ekonomikos augimo prognozę. Anksčiau jie manė, kad ūkis šiemet augs 3,8 proc. Dabar prognozuoja, kad ūkis 2013 metais augs 2,8 proc.
„Trečiojo ketvirčio BVP rezultatas nenuvylė, tačiau privertė Lietuvą atsargiau matuotis Baltijos tigro kailį. Nors formaliai galime pasidžiaugti vienais iš sparčiausių ekonomikos augimo tempų Europos Sąjungoje, verslui vis sunkiau sekasi įjungti aukštesnę plėtros pavarą. Pagrindinė kliūtis – ribota pagrindinių eksporto rinkų talpa ir imlumas lietuviškiems produktams bei paslaugoms“, – rašoma SEB banko apžvalgoje.
Lietuvos eksportui įtakos padarė ir Rusijos Lietuvai taikomas pieno produktų embargas, tačiau, pasak G.Nausėdos, eksporto nuosmukį vien šiuo veiksniu aiškinti būtų nesąžininga.
Dalį perteklinių pieno produktų Lietuva sugebėjo nukreipti į Uzbekistaną, Lenkiją ir Vokietiją.
Dėl neigiamų eksporto tendencijų ne taip sparčiai auga ir bendrasis vidaus produktas (BVP) ir neaišku, ar vidaus vartojimo pakaks neigiamoms eksporto tendencijoms kompensuoti.
Tačiau G.Nausėda tikisi, kad tokia situacija ilgai nesitęs: „Tos neigiamos tendencijos visgi neužsibus kitais metais labai ilgai. Pasireikš euro zonos atsigavimo procesas, kuris leis stabilizuoti eksporto tempą.“
„Mes kartais nepastebime labai esmingų dalykų, kurie rodo, kiek mes daug iš tikrųjų pasiekėme“, – sakė ekonomistas.
Vis tik Lietuva turi ir kuo pasidžiaugti.
Pagal BVP vienam gyventojui rodiklį Lietuva nepastebimai prisėlino prie Graikijos ir Portugalijos – valstybių, kurios, pasak G.Nausėdos, yra nenualintos Sovietų Sąjungos planinės ekonomikos.
„Mes kartais nepastebime labai esmingų dalykų, kurie rodo, kiek mes daug iš tikrųjų pasiekėme“, – sakė ekonomistas.
Tačiau pagal pajamas Lietuva vis dar smarkiai atsilieka nuo kitų Europos Sąjungos valstybių ir lenkia tik Latviją, Bulgariją ir Rumuniją.
