Investuotojų lietus
Kadaise buvęs stiprus pramoninis miestas Šiauliai iki šiol net su didmiesčio statusu negarsėjo verslo investicijomis. Zoknių rajone esantis Industrinis parkas turi visas reikiamas komunikacijas, galimybę dešimt metų ten gyvuoti su mokesčių lengvatomis – tik imk ir kurkis. Tačiau verslininkai vengia Šiaulių. O gal situacija jau keičiasi?
Meras džiūgauja, kad netrukus Industriniame parke turėtų pradėti veikti bendrovė „Rol/Statga“, gaminanti biuro įrangą. Investicijos sieks apie 20 milijonų litų. Gegužės mėnesį turėtų būti pasirašyta sutartis su Farerų salų bendrove, gaminančia jūrinius žvejybos tinklus. Vieno tinklo plotas turėtų būti per du kvadratinius kilometrus. Ši kompanija perkelia gamybą iš Indijos į Zoknius.
Farerų salų kompanija, kuri užsiima jūrinių žvejybos tinklų gamyba, perkelia gamybą iš Indijos į Šiaulių mikrorajoną Zoknius. Vieno tinklo plotas turėtų siekti per du kvadratinius kilometrus.
„Man yra žinoma, kad viena italų firma baigia projektuoti įmonę, kuri gamins biokurą. Balandį turėtume pasirašyti sutarti ir su Ukrainos įmone, gaminančia nestandartines plastikines pakuotes. Netoliese planuoja įsikurti galinga logistikos kompanija „Girteka“, kurioje dirba per 1300 darbuotojų.
Daugiausia tai vairuotojai iš visos Lietuvos. Gal įdarbins ir keletą šiauliečių. Mums svarbiausia, kad apie 200 vietos žmonių dirbs čia planuojamuose logistikos pastatuose. Kovą „Scania“ netoli Šiaulių oro uosto planuoja pradėti aptarnavimo centro statybas“, – vardijo investuotojus meras.
J.Sartauskas nemano, jog milijoninės investicijos Šiauliuose tėra tuščios svajonės. Jau buvo kaltinimų miesto valdžiai, kad Industrinio parko teritorija yra išnuomota, tačiau niekas ten nieko neplanuoja. Sutartyse yra numatytas punktas – jei per trejus metus nepradedami kūrimosi darbai, sutartis gali būti nutraukta, o įmonėms gresia baudos: „Stengiamės būti supratingi. Žinome, kad verslas per savaitę neateina.“
Meras džiaugėsi kondicionavimo sistemų gamintoja „Salda“, kuri stato Šiauliuose viešbutį. Įmonė nekeičia veiklos. Tiesiog viešbučio prireiks aukštos kvalifikacijos specialistams, kurie čia stažuosis ir dirbs. Aukštos kokybės ir puikaus dizaino „Šiaulių Tauro televizorių“ televizorių bei elektrinių „Baltic vairo“ dviračių greičiau įsigysi Vokietijoje nei Lietuvoje.
Galvos skausmas – demografija
Miesto svečiams meras Šiaulius visada pristato kaip ketvirtą pagal dydį Lietuvos didmiestį, kuriame įsikūrę per 108 tūkst. gyventojų. Jei miestą paliks dar keletas tūkstančių gyventojų, Šiauliai neteks didmiesčio statuso.
„Tai bus psichologiškai sunkus momentas visam miestui. Investuotojai, o ir patys gyventojai pradės galvoti apie Šiaulius kaip apie besitraukiantį miestą. Verslui bus sunkiau ieškoti dirbančių žmonių, puoselėti ateities vizijas. Realiai niekas nepasikeis, tačiau bendra nuotaika bus labiau pesimistiška“, – aiškino meras.
Jei nori, kad miestas gyvuotų ir klestėtų, kvadratiniame are turi gyventi 60 gyventojų. Turtingesni miestai gali sau leisti ir 40 gyventojų. Šiauliuose šis rodiklis – 13 gyventojų.
Meras savo kritikams dažnai kartoja frazę iš vienos paskaitos – jei nori, kad miestas gyvuotų ir klestėtų, kvadratiniame are turi gyventi 60 gyventojų. Turtingesni miestai gali sau leisti ir 40. Šiauliuose šis rodiklis – 13 gyventojų viename are. Su tokiu gyventojų tankumu galima „užsikasti“ vien šienaujant žaliuosius plotus
„Esame didelis ir tuščias miestas. Miestai anksčiau buvo planuojami nestrategiškai. Žmonių mažėjo, atsirado daug tuščių butų ir pastatų. Optimizuojant mokyklų tinklą, uždaromos mokyklos, o atstumai iki jų kai kuriems gyventojams labai pailgėja. Mažėjant gyventojų skaičiui, prastėja ir gyvenimo kokybė“, – aiškino meras.
Galbūt dėl to nuo vasario kardinaliai keitėsi situacija keleivių pavėžėjimo sektoriuje. J.Sartausko žiniomis, privatūs vežėjai ne konkuravo, o naudojosi viešosios paslaugos privilegijomis. „Rašydavo, kad vienas mikroautobusas per dieną paveža 45 keleivius. Dabar matome, kad šie skaičiai buvo bent tris kartus didesni“, – komentavo miesto galva.
Privalumai: muziejai, bulvaras, universitetas ir oro uostas
Šiaulių meras mano, kad jo vadovaujamas miestas didmiesčio vardą pateisina ir dėl gausiai lankomų muziejų. Merą maloniai stebina, kad prie Šokolado muziejaus yra nutįsusi kelių mėnesių lankytojų eilė. Galima suskaičiuoti kone tuziną muziejų, kuriuos yra įdomu aplankyti: dviračių, katinų, vandentvarkos, nacionalinių lėlių. Tiesa, geležinkelio muziejaus įsteigti nepavyko, nors kiekvienas gali ateiti pasižiūrėti į kelis puikiai atnaujintus senovinius garvežius.
Bulvare turėtų būti kuo mažiau batų parduotuvių ir daugiau originalių kavinių, ateljė ar kitokių savitų įstaigų.
Miestui traukiantis bulvaras ištuštėjo. Daugybė parduotuvių persikėlė į šiltesnes vietas prekybos centruose. Šiauliai jau senokai pirmauja šalyje pagal vienam gyventojui tenkantį prekybos centrų plotą.
J.Sartausko nuomone, viskas palengva gerėja ir šioje prestižinėje miesto zonoje: „Bulvare turėtų būti kuo mažiau batų parduotuvių ir daugiau originalių kavinių, ateljė ar kitokių savitų įstaigų. Turime ir naktinių klubų. Dėl jų gyventojai skundžiasi, tačiau triukšmas – kiekvieno, gyvenančio centre, dalia, kuri gaunama kartu su centro privalumais.“
Universiteto išsaugojimu meras yra susirūpinęs ne mažiau nei šios įstaigos rektorius. Sukurtos kelios darbo grupės, kad Šiaulių alma mater tik stiprėtų, o studentų – nemažėtų. Realybė kiek kitokia – studentų per pastaruosius metus smarkiai sumažėjo. J.Sartausko nuomone, dėl neigiamų pokyčių kalta aukščiausia šalies valdžia, kuri nekuria jokios regioninių universitetų politikos.
„Ministrai kalba apie tai, bet nėra pačios sampratos ir vizijos. Kol kas didžiausia universiteto problema yra mažas studento krepšelis, o ne pastatų perteklius.“
Oro uostas, anot mero, dar vienas Šiaulių pasididžiavimas: „Esame antras Lietuvos oro uostas, skirtas kroviniams. Rudenį planuojame su viena Turkijos bendrove išbandyti kelis užsakomuosius keleivinius reisus – gal ir pavyks.
Galime lengvai aptarnauti vieną lėktuvą, tačiau susidurtume su problemomis, jeigu jų vienu metu būtų daugiau. Visa turima įranga veikia – naudojama, kai atvyksta sportininkų komandos arba keičiasi NATO misijų dalyviai.“
