Šiaurės ir Baltijos šalys savanoriškai paprašė TVF išnagrinėti reikšmingiausias pinigų plovimo ir teroristų finansavimo grėsmes ir pažeidžiamumą regione, atsižvelgdamos į glaudžius finansų sistemų tarpusavio ryšius, ypač – į didelį tarpvalstybinių bankų tinklų ir ryšių mastą.
TVF vertinamas kaip patikimas ir nepriklausomas pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos ekspertas, tad jo įtraukimas suteikia galimybę atlikti išsamią viso regiono rizikų analizę, įvertinti pažangą mažinant šias rizikas ir parengti rekomendacijas ateičiai, teigiama Lietuvos banko pranešime.
TVF pradės darbus sausio mėnesį, o išvadų tikimasi 2022-ųjų viduryje. Į regiono analizę bus įtrauktos aštuonios šalys: Danija, Estija, Suomija, Islandija, Latvija, Lietuva, Norvegija ir Švedija.
Švedijos verslo laikraštis „Dagens Industri“ pernai gruodį pranešė, kad JAV Federalinis tyrimų biuras atlieka tyrimą Skandinavijos bankų SEB, „Swedbank“ ir „Danske Bank“ atžvilgiu dėl pažeidimų, kuriuos, kaip įtariama, padarė šių bankų padaliniai Baltijos šalyse. Skandinavų bankai teigia, kad žiniasklaidoje paskelbta informacija apie JAV atliekamą tyrimą nėra nauja, tačiau jie teigia negalintys detalizuoti, kurios tarnybos vykdo tyrimą.
Didžiausias pinigų plovimo skandalas kilo 2018 metais, kai Danijos bankas „Danske“ pripažino, jog per jo padalinį Estijoje buvo pervesta apie 200 mln. eurų įtartinos kilmės lėšų iš Rusijos ir kitų šalių. Vėliau įtarimų šešėlis pasiekė ir Švediją, dėl spragų užtikrinant pinigų plovimo prevenciją buvo nubausti bankai „Swedbank“ ir SEB.
Lietuvos valdžios atstovai visuomet stengėsi pabrėžti, kad Lietuvoje situacija dėl pinigų plovimo rizikos yra geresnė nei kitose Baltijos šalyse.
