Šiuo metu Šiaurės Korėja gąsdina aplinkines valstybes dažnais balistinių raketų testais, JAV sunerimusi dėl šalies bandymų pasigaminti ilgo nuotolio branduolinį ginklą galinčias nešti raketas. Neišvengiamai artėja jau šeštasis branduolinės bombos bandymas.
Žinoma, JAV ar jos sąjungininkų ataka Šiaurės Korėjai būtų savižudiška, todėl Pchenjanas greičiausiai siekia išgauti „paramos“ iš tarptautinės bendruomenės, mainais už dalies ginkluotės atsisakymą. Pirmą kartą toks šantažas panaudotas prieš dešimtį metų.
Tačiau kad ir kiek Šiaurės Korėja galėtų išpešti iš kitų valstybių, tai atrodytų nykstamai mažai, lyginant su šalies nepaliestais požeminiais gamtiniais ištekliais.
Po Šiaurės Korėjos kalnuotu paviršiumi slypi neaprėpiami mineralinių išteklių klodai: geležis, auksas, magnezitas, cinkas, varis, kalkakmenis, molibdenas, grafitas ir daug daugiau, – iš viso priskaičiuojama daugiau nei 200 įvairių rūšių iškasenų. Taip pat šalyje gausu retų mineralų, kurie naudojami aplinkinėse valstybėse gaminti išmaniesiems telefonams ir kitiems aukštųjų technologijų produktams.
Įverčiai, kokia galėtų būti šalies gamtinių išteklių vertė, skyrėsi metai iš metų – dėl slaptumo ir ribotos prieigos sunku tai įvertinti. Šiaurės Korėja pati yra įvertinusi savo turtus, tačiau tikėtina, kad ši valstybė vertinimus gerokai „išpūtė“. Pietų Korėjos valstybės valdoma kalnakasybos kompanija yra vertinusi, kad Šiaurės Korėja gali „sėdėti ant“ 6 trilijonų JAV dolerių. Kitas Pietų Korėjos tyrimų institutas pateikė dar didesnį įvertinimą – apie 10 trilijonų JAV dolerių.
Apsileido
Šiaurės Korėja žaliavų gavybos sektorių nusistatė prioritetiniu dar 1970-aisiais. Nors reali žaliavų gavyba nuo tada didėjo iki maždaug 1990-ųjų, tačiau, pavyzdžiui, geležies rūdos išgavimas aukštumas pasiekė 1985 m. ir nuo tada mažėjo. 2012 m. buvo skaičiuojama, kad šalyje gali būti apie 700 šachtų.
Tačiau dauguma šachtų itin prastai prižiūrimos ir valdomos. Šiaurės Korėjai trūksta įrangos, patirties ir netgi įprastos infrastruktūros, kad galėtų tinkamai papurtyti „aukso aviną“, gulintį po žeme.
„Šiaurės Korėjos gavyba reikšmingai sumažėjo nuo 1990-ųjų pradžios. Tikėtina, kad esamų šachtų gavybos apimtis siekia apie 30 proc. jų potencialo. Trūksta gavybos įrangos ir Šiaurės Korėja negali nusipirkti naujos dėl prastos ekonominės situacijos, energijos trūkumo ir prastos elektros perdavimo tinklo padėties“, – balandį teigė Strateginių ir tarptautinių studijų centro vyresnysis patarėjas Lloudas R.Vasey'as.
Šalyje privati gavyba, kaip ir privatus kapitalas apskritai, yra draudžiamas, bent jau techniškai. Jau trečios kartos diktatorius Kim Jong-Unas pagarsėjo savo užgaidomis ir staigiais sprendimų pasikeitimais, įmonės, kurios į šalį įleidžiamos, vėliau staiga išvaromos.
Nepaisant to, gavyba sudaro 14 proc. šalies ekonomikos.
Pinigų „karvė“
Kinija yra pagrindinė Šiaurės Korėjos išgavėjų klientė. Pernai rugsėjį Pietų Korėjos valstybinis Korėjos plėtros institutas vertino, kad prekyba mineralais tarp Kinijos ir Šiaurės Korėjos išlieka Pchenjano pinigų linija, nepaisant Jungtinių Tautų sankcijų. Tai sudaro apie 54 proc. režimo prekybos su Kinija.
Per 2015 m. Kinija importavo apie 73 milijonų JAV dolerių vertės geležies rūdos iš Šiaurės Korėjos, anglies – maždaug už milijardą. Anglis itin patraukli, nes ją išgauti itin paprasta, daug anglies sutelkta prie uostų ir sienų su Kinija, tai leidžia apeiti tam tikrus kliuvinius, kaip prasta šalies infrastruktūra. Žinoma, Šiaurės Korėja išteklius parduoda gerokai žemesne kaina, nei rinkoje.
Įvestos sankcijos
Po pirmų branduolinių bandymų Jungtinės Tautos Šiaurės Korėjai įvedė vis griežtesnes sankcijas. Pernai atsižvelgta ir į gamtinius išteklius – lapkritį JT rezoliucija apribojo Šiaurės Korėjos anglies eksportą, uždrausta išvežti nikelį, varį, cinką ir sidabrą. Prieš tai, kovo mėn, buvo uždraustas aukso, vanadžio, titano ir retųjų mineralų eksportas.
Netiesiogiai šios sankcijos gali paveikti šalies ekonomiką, tačiau Pchenjanas randa būdų apeiti sankcijas. Pati JT šiemet pripažino, kad Šiaurės Korėja nepaisydama sankcijų toliau eksportuoja uždraustas iškasenas.
Susidomėję kaimynai
Kinijos prekybos apimtis su Šiaurės Korėja šiemet pirmą ketvirtį išaugo 37,4 proc., lyginant su pernai tuo pačiu metu. Geležies importas pašoko 270 proc., anglies įvežta perpus daugiau.
Šiaurės Korėjos kaimynės jau seniai žvalgosi į šalies turtus. Prieš penkerius metus Kinija išleido 10 milijardų JAV dolerių infrastruktūrai šalia Šiaurės Korėjos sienos – taip siekdama užsitikrinti prieigą prie šių resursų. Didžiausi geležies rūdos ištekliai Šiaurės Korėjoje kaip tik glūdi prie Kinijos sienos.
Kiniją ypač domina retieji mineralai ir Pchenjanas tą žino – šiemet kovą Šiaurės Korėja, reaguodama į sankcijas angliai, nutraukė metalų eksportą į Kiniją.
Rusija taip pat turi sieną su Šiaurės Korėja ir 2014 m. ji parengė planus rekonstruoti šalies geležinkelių tinklą mainais už prieigą prie išteklių. Nors planai išblėso, bet bendri sentimentai išlieka tokie patys.
Šiuo metu Pietų Korėja ir likęs pasaulis išlieka šantažuojamas Šiaurės Korėjos. Dviejose šalyse tebegyvos susijungimo idėjos, ir vertinama, kad gamtiniai ištekliai galėtų padėti sumokėti didžiulę tokio proceso kainą.
