Laikanti 900 karvių Kuršėnų žemės ūkio bendrovė tiekia itin geros kokybės pieną. Tačiau dėl šiemet kritusių supirkimo kainų, bendrovė patyrė beveik pusę milijono litų nuostolių. Prieš kelerius metus pasistatę modernią fermą, jos žmonės sako ketinantys, kaip jau padarė kaimyninė bendrovė, gerokai sumažinti ar net visai atsisakyti karvių bandos.
„Toms karvutėms irgi artėja galas. Kuris ūkininkas ar bendrovė gali dirbti nuostoliams? Savikaina buvo 85 centai už kilogramą, dabar už pieną mums pasiūlė 73 centus – buvo pasiūlę, paskui keliais centais mes išsikovojom daugėliau“, – pasakoja Vitoldas Zovė, Šiaulių rajono Kuršėnų žemės ūkio bendrovės vadovas.
Dabar vidutiniškai už pieną supirkėjai moka 76 centus, lyginant su pernai metais kaina krito 15 proc. Esą perdirbėjai gauna mažiau už eksportuojamus produktus, tad neišgali mokėti daugiau. Nors, pasak žemdirbių, latviai, estai, lenkai ir dabar gauna apie litą už kilogramą.
Nemažai pieno ūkių slegia skolos bankams, trūksta pinigų trąšoms, degalams.
Tad žemdirbiai vylėsi, kad, kaip ir ankstesniais metais, pagelbės išmokos už kvotinį pieną. Iš pradžių tikėtasi gauti už toną 87 litų, vėliau – bent 70 litų.
„Buvo Briuselio leidimas mokėti po 70 litų už toną. Tai būtų 95 milijonai litų, bet to biudžete nėra. Prašysim, kad rudenį įtrauktų į kitų metų biudžetą ir būtų kitų metų pradžioje išmokėta“, – sako Pieno tarybos pirmininkas, Žemės ūkio ministerijos departamento direktorius Rimantas Krasuckis.
„Mums jokia paguoda, kad reikia sukaupti pinigų, kad aptarnautų valstybės pasiskolintus pinigus, kad reikia sukaupti lėšų kitų metų pirmininkavimui ES, kad reikia sumokėti savo dalį į ES biudžetą. Šitą visi žinojo, tuo labiau žinojo Finansų ministerija. Ir tai nėra jokia paguoda, tai paprasčiausias nesusiskaičiavimas arba žemdirbių mulkinimas“, – įsitikinęs Žemės ūkio bendrovių asociacijos direktorius Jonas Sviderskis.
Beje, kaimynai latviai savo pieno gamintojams sumokėjo 75 proc. numatytų išmokų už pieną.
Pasak valdininkų, Žemės ūkio ministerija prašys Europos Komisijos atnaujinti pieno produktų eksporto subsidijas. Tačiau jos, kaip yra buvę, daugiausia nusėstų perdirbėjų kišenėse.
