VMI pateiktais duomenimis, šiemet 518,1 tūkst. gyventojų užpildė prašymus paskirti paramą nuo sumokėto GPM.
2019 metais tokių prašymų buvo daugiau – 580,4 tūkstančio.
Šiemet mažiau žmonių nusprendė paskirti paramą nepaisant to, jog turėjo beveik du mėnesius daugiau laiko tai padaryti.
Anksčiau prašymą dėl paramos skyrimo reikėdavo užpildyti iki liepos 1 dienos, tačiau šiemet terminas buvo pratęstas iki rugpjūčio 20 dienos.
„VMI visais savo turimais kanalais gyventojus informuoja apie galimybę skirti dalį GPM paramai ir skatina tai daryti kasmet, tačiau pasirinkimas tai daryti yra pačių gyventojų sprendimas“, – 15min sakė VMI Mokestinių prievolių departamento direktorė Stasė Aliukonytė-Šnirienė.
Paramos gavėjams, tarp jų ir meno kūrėjams, galima skirti iki 1,2 proc. pajamų mokesčio. Politinėms partijoms ir profesinėms sąjungoms galima skirti iki 0,6 procento.
Jeigu žmogus nusprendžia neskirti dalies pajamų mokesčio paramos, ši pinigų suma lieka valstybės biudžete.
Kaltina neaiškius procentus
Anksčiau GPM paramos dydžiai siekė 2 proc. paramos gavėjams ir 1 proc. partijoms ar profsąjungoms. Skaičiai buvo pakeisti nuo šių metų, nes pajamų mokesčiu skiriama parama pasikeitė sujungus darbdavio ir darbuotojo mokamas GPM bei socialinio draudimo įmokas.
Dirbančių asmenų darbo užmokestis „ant popieriaus“ buvo padidintas apie 1,3 karto, o tai reiškia, kad nepaisant sumažėjusių procentų paramą žmonės skiria tokią pačią.
Vis dėlto painiava procentuose galėjo lemti, kad gyventojai mažiau aktyviai pildė prašymus skirti paramą nuo sumokėto GPM dalies.
Taip situaciją aiškina Paramos ir labdaros fondo „Mamų unija“ vadovė Justina Žukauskienė.
„Visais laikais buvo skiriami 2 proc., o šiemet buvo kalba apie 1,2 proc. ir manau, kad žmones tai suklaidino, – 15min sakė nevyriausybininkė. – Mes patys daug metų dirbome ties tuo, kad informuotume žmones, kas yra tie 2 procentai.“
Ji tvirtino, kad į „Mamų uniją“ šiemet kreipėsi daug paramos davėjų, klausdami, kodėl 2 proc. nuo sumokėtos GPM dalies pakeitė 1,2 procento.
„Mums, kaip ir visiems paramos gavėjams, tie pasikeitimai nėra į naudą“, – kalbėjo J.Žukauskienė.
Gyventojų skirta GPM dalis sudaro didžiausią dalį „Mamų unijos“ biudžete.
Pavyzdžiui, pernai šiam fondui tokiu būdu buvo paaukota beveik 386 tūkst. eurų – „Mamų unija“ buvo didžiausias paramos gavėjas visoje Lietuvoje.
Anot J.Žukauskienės, dabartinė situacija organizaciją stumia į nežinomybę.
„Ta parama mums leidžia užtikrinti sklandžią veiklą metus į priekį, o dabar tikrai pajusime tas skaudžias pasekmes, nes vis tiek plius minus nusimatome, tikimės, kiek turėtume apytiksliai sulaukti tos paramos“, – sakė „Mamų unijos“ vadovė.
Įvardija ir kitą priežastį – deklaravimą
Vieno didžiausių paramos gavėjų viešosios įstaigos „Penkta koja“ vadovė Agnė Volockytė teigia, kad nevyriausybininkai mažiau paramos sulauks dėl reikalavimo prieš skiriant dalį sumokėto GPM deklaruoti pajamas.
„Dabar privalai iš pradžių deklaruoti pajamas, tik tada gali skirti paramą. Anksčiau paramą buvo galima skirti nepriklausomai nuo to, deklaravai ar ne“, – 15min tvirtino A.Volockytė.
Ji taip pat sakė, kad „Penkta koja“ iš esmės išsilaiko tik iš GPM paramos, todėl sumažėjęs norinčių paremti nevyriausybines organizacijas žmonių skaičius mažins galimybes veikti.
„Jeigu neturi pinigų, vien gerais norais nei nuvažiuosi paimti šuns, nei jo pagydysi, nei išlaikysi komandą“, – kalbėjo viešosios įstaigos direktorė.
„Lietuvoje tokių altruistų, kurie dirbtų penkias dienas per savaitę nemokamai, beveik nėra“, – pridūrė ji.
Norinčiųjų remti profsąjungas – daugiau
VMI pateiktais duomenimis, nepaisant mažesnio paramą norinčių skirti žmonių skaičiaus, daugiau jos turėtų sulaukti profesinės sąjungos. Joms norinčiųjų skirti paramą žmonių yra netgi daugiau nei pernai.
Šiemet prašymus dėl paramos skyrimo profsąjungoms užpildė beveik 28 tūkst. žmonių, kai 2019 metais tokių buvo 22,3 tūkstančio.
Profsąjungos tik pernai buvo išskirtos kaip dalies gyventojų sumokėto GPM paramos gavėjos.
„Čia turbūt viena iš priežasčių, kodėl pernai gavome mažiau, nes pernai dar ne visi suprato, jog profsąjungos paramą gauna pagal atskirą eilutę, kaip ir partijos“, – 15min sakė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.
Pasak I.Ruginienės, pernai gyventojams dar buvo sunku išaiškinti, jog skirdami paramą profsąjungai jie neatima šios paramos iš kitų nevyriausybininkų: „Po truputį gyventojai supranta, kad mes nekonkuruojame su labdaros organizacijomis ar šuniukų prieglaudomis.“
Ji tikisi, kad parama profsąjungoms kitąmet bus dar didesnė, ir akcentavo, jog dalį žmonių šiemet galėjo supainioti pasikeitimai procentuose nuo GPM.
Anot jos, paramą profsąjungos paprastai panaudoja samdydamos ekspertus įvairiems klausimams.
Politinėms partijoms šiemet paramą ketina skirti beveik 59,5 tūkst. gyventojų, pernai šis skaičius siekė 61,6 tūkstančio.
Daugiausia nukentės paramos gavėjai. 2020 metais paramą jiems pareiškė norą skirti 490,9 tūkst. žmonių.
Pernai skyrusių GPM dalį paramos gavėjams buvo 553,9 tūkst. gyventojų.
