Vis dėlto saulės jėgainių statybos bumo Lietuvoje nelaukiama, nes įstatymai paramą numato tik 10 megavatų (MW) bendros galios įrenginiams, neribodami tik pačių mažiausių jėgainių plėtros, penktadienį informuoja dienraštis „Verslo žinios“.
„Šiuo metu bendrovei “Lesto„ elektrą parduoda 23 saulės jėgainės, bendroji jų instaliuota galia – 0,8 MW“, – informuoja skirstomųjų tinklų bendrovės „Lesto“ atstovas Ernestas Naprys. Beveik visos jos – mažos galios (iki 30 kW), o prie tinklų buvo prijungtos ir elektrą pradėjo gaminti antroje 2011 metų pusėje.
Dauguma verslininkų skubėjo reikalingus leidimus išsirūpinti iki 2012-ųjų, kad jėgainėse pagaminta elektra būtų superkama po 1,63 cento už kilovatvalandę tarifu. Šiemet pradedančioms gaminti elektrą mažosioms jėgainėms bus taikomi nauji tarifai: į pastatus neintegruotoms – 1,04 cento, o integruotoms – 1,8 cento.
Tikėtina, kad šiemet elektrą iš saulės gaminančių jėgainių dar pagausės. Pasak E.Naprio, 2011-ųjų antrą pusmetį „Lesto“ gavo 398 prašymus pateikti išankstines sąlygas saulės jėgainėms prijungti. 141 pareiškėjui buvo išduotos projektavimo sąlygos – iš viso 15,5 MW galios įrenginiams.
„Apie proveržį nėra ką kalbėti. Tačiau rinka pagaliau atsiranda, jaučiamas aktyvumas. Šiuo metu rengiame keletą projektų, dar keli klientai domisi. Darbo šiemet neturėtų trūkti“, – sako saulės energijos panaudojimo sprendimus siūlančios bendrovės „Reenpro“ vadovas Mindaugas Jaruševičius, pasak kurio, saulės energetika labiausiai domisi vidutinės sėkmingai dirbančios įmonės, kurios turi gamybos pastatus ir mėgsta naujoves.
Tačiau jis įspėja, kad įmonės turi būti pasirengusios nemažoms investicijoms – vieno instaliuoto saulės jėgainės galios kilovato kaina svyruoja nuo 8,3 tūkst. iki 14 tūkst. litų, priklausomai nuo techninio sprendimo, klientų pasirinktų garantijų ir net nuo estetinio įrenginio vaizdo – juk integruotos jėgainės yra pastato stogo ar sienos dalis.
Gerokai didesnis nei kitų žaliosios energijos rūšių supirkimo tarifas saulės elektrai (1,51-1,63 et už 1 kWh) buvo patvirtintas beveik prieš dvejus metus, tačiau, pasak „Saulės energija“ vadovo Edmundo Žilinsko, dėl ilgų ir keblių biurokratinių procedūrų gaunant leidimus, prijungiant prie tinklo ir nesant tikrumo, kaip ilgai bus taikoma galiojanti elektros supirkimo kaina, jėgainių bumo Lietuva nesulaukė.
