Laikais, kai paaugliai vidutiniškai šešis kartus per mėnesį už pirkinius atsiskaito savo banko kortele, vienas iš trijų jaunuolių nežino, kas yra darbo užmokestis, kas dešimtas nėra girdėjęs apie mokesčius valstybei, o keturi iš dešimties nesupranta, kas yra banko paskola.
Finansinis raštingumas – mokyklos suole
Prieš ketverius metus Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) atliktas tyrimas atskleidė, kad vienas iš trijų penkiolikmečių negalėtų paaiškinti, ką reiškia darbo užmokestis, arba išvis nėra girdėjęs šio termino, o 2019 metais Valstybinės mokesčių inspekcijos užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, beveik pusė septynerių–devynerių metų vaikų ir trečdalis paauglių mokesčius tapatina su mokėjimu už komunalines ir kitas paslaugas, perkamus daiktus. Beveik pusė jų mokestinių prievolių valstybei nesilaikymą vertino kaip teigiamą dalyką – būtų labiau linkę mokėti mokesčius tuo atveju, jeigu apie nemokėjimą galėtų sužinotų kiti.
Finansinio raštingumo gebėjimais mūsų vaikai vis dar atsilieka ne tik nuo šios srities lyderių – Danijos, Vokietijos, Švedijos ir Nyderlandų, bet ir nuo artimiausios kaimynės Estijos bendraamžių. Naujausiame tarptautiniame penkiolikmečių tyrime estai tarp kitų Europos šalių užėmė pirmą vietą – bazinį vertinimą pasiekė 95 proc. šios šalies mokinių. Kodėl? Nes finansinis raštingumas Estijoje yra integruotas į tokias pamokas kaip gamtos mokslai ar pilietinis ugdymas. Daugelyje mus lenkiančių šalių šios disciplinos ugdymas yra privalomas ir integruojamas į vieną ar kelis mokomuosius dalykus.
Ne vienas tyrimas yra parodęs, kad pagrindiniai ekonominiai veiksniai lemia geresnį ar blogesnį raštingumo lygį šalyje – BVP vienam gyventojui ir investicijos į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą. Tačiau ne mažesnė yra ir investicijų į finansinį švietimą svarba.
Tose šalyse, kur šis poreikis yra seniai nustatytas, mokytojams, kad šie geriau integruotų finansinio raštingumo temas į savo mokomąjį dalyką, suteikiama visapusiška pagalba – vyksta kvalifikacijos tobulinimo kursai, parengiama profesionali metodinė medžiaga ir taikomos specialios priemonės. Lietuvos švietimo sistemoje pokyčiai taip pat planuojami, svarstoma finansinį raštingumą integruoti į kitas pamokas, tokias kaip geografija, technologijos. Jei pokytis išties įvyks, geresnių rezultatų ilgainiui galime tikėtis ir mes.
Elgtis su pinigais – pagal tėvų pavyzdį
Tarptautinio penkiolikmečių tyrimo rezultatai susiję su socialine, kultūrine ir geografine mokinio aplinka. Kaip ir skaitymo, matematinio ir gamtos mokslų gebėjimų, taip ir finansinio raštingumo srityje rezultatai yra prastesni tų mokinių, kurie mokosi kaimo vietovėse ir kurių socialinė, ekonominė bei kultūrinė aplinka šeimoje yra nepalanki ugdymui.
Jokia paslaptis, kad takoskyra tarp regionų ir didžiųjų miestų mokyklas lankančių vaikų yra didžiulė – ir kalbant apie užklasinės veiklos galimybes, ir apie pritrauktų specialistų kvalifikaciją.
Kol mokyklose nėra integruotų finansinio raštingumo pamokų, visa atsakomybė užauginti finansiškai atsakingą ir savo pinigus mokantį valdyti vaiką tenka tėvams.
Tačiau statistika rodo, kad jiems patiems šių žinių labai trūksta: pernai Lietuvos bankų asociacijos iniciatyva atlikta apklausa atskleidė, kad Lietuvos gyventojų žinios apie finansus ir jų valdymą vis dar yra nepakankamos – jos įvertintos tik 45 balais iš 100. 40 proc. apklaustųjų nurodo, kad per metus yra susidūrę su situacija, kai jų mėnesio išlaidos viršijo pajamas, dalį santaupų grynaisiais pinigais namuose arba piniginėje laikė apie 67 proc., o laisvas lėšas investavo tik 10 iš 100 žmonių.
Finansinio raštingumo programa paneigia stereotipus
Suprasdami, kad finansinio raštingumo ugdymo pagalba mokytojams ir tėvams turėtų būti teikiama ne tik valstybiniu lygmeniu, ne vienus metus SEB banke savo iniciatyva Baltijos šalyse organizuojame finansinio raštingumo pamokas moksleiviams. Šiais tik ką pasibaigusiais mokslo metais išbandėme naujovę – ambasadorių programą moksleiviams, kurios metu banko mentoriai jaunuolius moko ne tik finansinio raštingumo, bet ir kitų šiais laikais būtinų kompetencijų – viešojo kalbėjimo, asmeninio prekės ženklo kūrimo, paslaugų dizaino ir tvaraus gyvenimo pagrindų, o vėliau jau patys mokiniai šias žinias skleidžia savo mokyklose ir bendruomenėse.
Programa buvo skirta 16-18metų mokiniams, tačiau turėjome ir 14 metų dalyvę, kuri mokosi 8-oje klasėje – ji tapo daugiausia pamokų savo mokykloje pravedusia finansinio raštingumo ambasadore. Panašu, kad būtent kalbėjimas bendraamžių kalba yra veiksmingiausia forma juos sudominti.
Pasibaigus programai mokiniai tvirtino, kad jų žinių lygis ir susidomėjimas asmeniniais finansais itin padidėjo, todėl nuo šiol jie daug drąsiau ir atsakingiau stebi savo išlaidas ir pinigų srautus, kalbasi apie biudžeto valdymą su šeima, draugais.
Ambasadorių programa įtraukė visų Lietuvos regionų moksleivius – nuo didmiesčių iki mažesnių miestelių – Gargždų, Kėdainių, Prienų, Raseinių. Per septynis mėnesius nuo pernai lapkričio pusšimtis Lietuvos moksleivių vedė savo klasės ar mokyklos draugams daugiau negu 170 pamokų – taip finansinio raštingumo kursą išklausė beveik 5 000 mokinių.
Analogiška programa tuo pačiu metu vyko ir kaimyninėse Baltijos šalyse. Iš viso programa per visas tris šalis pasiekė beveik 10 tūkst. moksleivių, jos metu išugdyta per 120 finansinio raštingumo ambasadorių.
