„Kitaip tariant, finansų įstaigos pripažįsta, kad yra nepakankamai įsitraukusios į vartotojų švietimą, siekiant užkardyti sukčiavimą. Pavyzdžiui, beveik trečdalis finansų įstaigų neskelbia informacijos apie galimas ar žinomas sukčiavimo schemas“, – pranešime teigė LB.
LB apklausa parodė, kad jo lūkesčius atitinka 90 proc. finansų rinkos dalyvių, skelbia LB, paprašęs jų pačių vertinimo. Iš dalies lūkesčius skelbia atitinkančios 7,5 proc. įstaigų, o 2,5 proc. – neatitinkančios.
Apklausos metu taip pat buvo keliami klausimai dėl lūkesčių, susijusių su pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija.
„Visi apklausos dalyviai teigė, kad kilus neaiškumų dėl prašomos informacijos pateikimo, klientams lengva susisiekti su finansų įstaiga ir gauti tikslinę konsultaciją, tačiau ketvirtadalis apklaustųjų neturėjo DUK ar panašios atskiros skilties savo interneto svetainėje“, – nurodė LB.
Beveik visos finansų įstaigos nurodė, kad savo iniciatyva sutartį nutraukia tik tada, kai tam yra svarių priežasčių, o prieš nutraukdamos pirmiausia apsvarsto kitas galimas pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos valdymo priemones.
Daugiau nei 80 proc. apklaustųjų nurodė, kad nedelsdamos informuoja klientus apie sąskaitų blokavimą ir operacijų stabdymą.
Kaip vieną iš problemiškų sričių finansų įstaigos išskyrė lūkesčius dėl kliento pažinimo anketų, kad jos nėra pritaikytos skirtingoms vartotojų grupėms, bet teigia, kad trūkumą kompensuoja teikdamos paaiškinimus ir patarimus.
Dauguma įstaigų skubiais atvejais vizitą į padalinius paskiria ne vėliau kaip per dvi darbo dienas, o kitais atvejais – per penkias darbo dienas.
„Vis dėlto Lietuvos bankas nustatė, kad finansų įstaigoms nepavyksta tinkamai įgyvendinti lūkesčio dėl galimybės klientams užsiregistruoti vizitui tiek telefonu, tiek internetu, tiek atvykus į klientų aptarnavimo padalinį, o negalią turintiems asmenims atskirą tvarką taiko du trečdaliai apklaustųjų. Taigi, šioje srityje finansų įstaigoms reikia pasitempti“, – pranešime teigė LB.
