Nors Pasaulio bankas šiuo metu tikisi nuosaikaus atsigavimo 2020 ir 2021 metais, savo pusmečio ataskaitoje jis pažymi, jog tam, kad tai įvyktų, „nemažai dalykų turės pakrypti tinkama linkme“.
Tuo tarpu didėjanti rizika rodo, jog ekonomikos augimo perspektyvos gali dar pablogėti.
Didžiausią grėsmę kelia galimas prekybos ginčų tarp didžiųjų pasaulio ūkių paaštrėjimas ir praėjusią savaitę, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė apie naujų muitų įvedimą iš Meksikos įvežamoms prekėms, ši grėsmė dar padidėjo.
Naujausioje Pasaulio banko ataskaitoje apie pasaulio ekonomikos augimo perspektyvas pažymima, jog pasaulio bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet turėtų padidėti 2,6 proc., ir ši prognozė yra 0,3 procentinio punkto mažesnė negu sausį.
Bankas taip pat pažėrė įspėjimų dėl didėjančių įsiskolinimų. Be kita ko, besiformuojančios rinkos ekonomikos šalis jis įspėjo, kad jos netrukus gali pasigailėti dėl sprendimo skolintis siekiant rasti būdų, kaip paspartinti ūkio plėtrą.
Didėjanti rizika rodo, jog ekonomikos augimo perspektyvos gali dar pablogėti.
Pasak naujojo Pasaulio banko vadovo Davido Malpasso, kuris anksčiau dirbo JAV iždo departamente ir dalyvavo įstrigusiose D.Trumpo derybose su Kinija dėl prekybos, pasaulio ekonomikos augimas yra „trapus“ ir jo lėtėjimas kelia grėsmę pažangai, kuri daroma kovoje su skurdu.
„Pasaulio ekonomikos augimo perspektyvoms – ir artimiausio laikotarpio, ir ilgalaikėms – kyla dideli iššūkiai“, – pareiškė jis reporteriams.
Naujosios Pasaulio banko prognozės yra niūresnės už paskutines Tarptautinio valiutos fondo (TVF) prognozes, kurios buvo paskelbtos balandį, tačiau kuriose taip pat buvo įspėta apie ūkio plėtros lėtėjimą ir apie riziką, kurią kelia prekybos ginčai.
„Esmė yra ta, jog pasaulio ekonomika artėja prie kryžkelės“, – naujienų agentūrai AFP pareiškė Pasaulio banko ekonomistas Ayhanas Kose.
„Turime rasti būdų stabilizuoti ekonomikos augimą ir manau, jog tolesnis šios įtampos prekyboje eskalavimas dabar kelia didžiausią riziką, kuri realiai galėtų pabloginti plėtros perspektyvas“, – pažymėjo jis.
Manoma, jog gerokai sulėtės ir pasaulio prekybos apyvartos augimas.
Naujausiais Pasaulio banko skaičiavimais, pasaulio prekybos apyvarta šiemet padidės 2,6 proc. ir prieaugis bus mažiausias nuo pasaulinės finansų krizės laikų.
Palyginti su sausio mėnesį skelbtu įverčiu, ši prognozė buvo sumažinta 1 procentiniu punktu.
„Pavojaus mygtukas?“
Prognozuojama, kad bendro Rytų Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono BVP prieaugis šiemet pirmą kartą nuo prieš daugiau kaip 20 metų kilusios Azijos finansų krizės nesieks 6 procentų.
Kinijos ekonomikos augimas taip pat sulėtės – naujausiais vertinimais, iki 6,2 procento.
JAV BVP šiemet padidės 2,5 proc., o 2020 metais – 1,7 proc., ir, nors šalies ekonomikos augimas lėtės, jis vis vien bus gerokai spartesnis negu kitose išsivysčiusios ekonomikos šalyse.
Pasaulio banko ataskaitoje pažymima, jog „ypač smarkiai“ sulėtėjo JAV eksporto į Europą ir Aziją augimas, o sąlygos euro zonos ekonomikoje „sparčiai pablogėjo“, nes sumažėjo eksportas į Kiniją, Centrinę Aziją ir kitus regionus.
Staigiai pablogėjo ekonominė padėtis Brazilijoje ir Meksikoje – dviejuose didžiausiuose Lotynų Amerikos ūkiuose.
Pasaulio banko ataskaitoje nebuvo atsižvelgta į naujausius grasinimus D.Trumpo grasinimus dėl muitų visoms iš Meksikos įvežamoms prekėms – apie šiuos muitus buvo paskelbta penktadienį ir jie įsigalios birželio 10-ąją.
Tačiau bankas vis vien sumažino Meksikos ekonomikos augimo šiais metais prognozę 0,3 procentinio punkto iki 1,7 procento.
Jeigu D.Trumpas įvykdys šį savo grasinimą, visoms iš Meksikos įvežamoms prekėms taikomi importo muitai iki spalio padidės iki 25 procentų.
„Kyla svarbus klausimas, ar mes jau spaudžiame pavojaus mygtuką?“ – pareiškė A.Kose.
„Šiuo metu atsakymas yra ne, bet manau, jog tuo atveju, jeigu įtampa dar padidės, mums teks nuspausti pavojaus mygtuką ir pasirengti kur kas didesniam augimo sulėtėjimui.“
Ekonomistas taip pat paminėjo nuogąstavimus dėl didėjančių skolų ir pažymėjo, kad besivystančios ir besiformuojančios rinkos ekonomikos valstybių skola nuo 2007 metų padidėjo vidutiniškai 15 procentų.
Šios šalys turėtų elgtis „itin atsargiai“ ir nepasiduoti pagundai dėl šiuo metu vyraujančių mažų palūkanų normų dar daugiau skolintis. Vietoj to joms reikėtų įgyvendinti daugiau reformų, kurios galėtų paskatinti investicijas.
„Kai kaupi skolas, tampi labiau pažeidžiamas krizės atveju. Tai taip pat riboja galimybes imtis politinių priemonių. Vėlgi, niekada nežinai, kada palūkanų normos pakils“, – pažymėjo A.Kose.
