LŠTA pateiktais duomenimis, dujos gruodį kainavo 1914 Lt už toną naftos ekvivalento su transportavimo mokesčiu. Lapkritį šilumos tiekėjai už dujas mokėjo 64 litais pigiau – 1850 Lt už toną naftos ekvivalento su transportavimo mokesčiu.
Spalį gamtinių dujų kaina šilumos tiekimo įmonėms sudarė 1816 Lt/t naftos ekvivalento su transportavimo – beveik 100 litų pigiau nei gruodį.
„Dujų kainos smūgius, dengdami sąskaitas už šilumą, kas mėnesį patiria didžioji dalis šalies gyventojų. Trauktis nebėra kur. Dujų kainai perkopus 1900 litų ribą, Lietuvos šilumos ūkio pervedimą nuo dujų prie biokuro būtina skelbti nacionaliniu prioritetu“, – sakė V. Stasiūnas.
Anot jo, esant tokioms kuro kainoms net ekonomiškai stiprių Vakarų valstybių gyventojams būtų sunkiai pakeliama apmokėti sąskaitas už brangią šilumą, tiekiamą į kiaurus, nerenovuotus namus.
„Pigiausiai šiluma kainuoja renovuotų ar naujų namų gyventojams, kurių miestai šildomi daugiau nei dukart už rusiškas dujas pigesniu vietiniu biokuru“, – sakė V. Stasiūnas.
Radviliškyje šiluma, gaminama su ES finansine parama pastatytoje biokuro katilinėje, 2011-ųjų lapkritį kainavo 20,69 ct/kWh. Čia apšiltinto Jaunystės g. 20 daugiabučio gyventojai 60 kv.m ploto buto šildymui lapkritį vidutiniškai suvartojo 430 kWh šilumos, už kurią mokėjo tik 88,9 lito.
Biokurą plačiai naudojančioje Ignalinoje, kurioje katilinė taip pat pastatyta su ES finansine parama, šiluma lapkritį kainavo 20,17 ct/kWh. Čia Atgimimo g. 14 apšiltinto namo gyventojai vidutiniškai 60 kv.m buto šildymui lapkritį suvartojo 535,5 kWh šilumos, už ją mokėjo 108 litus.
Tuo tarpu senų, neefektyviai šilumą vartojančių, daugiabučių gyventojų, kurių miestai šildomi brangiomis dujomis, išlaidos šilumai – radikaliai didesnės.
Pavyzdžiui, Prienuose lapkričio mėnesį šilumos kaina sudarė 34,52 ct/kWh. Čia seno ir neapšiltinto Brundzos g. 7 namo gyventojai 60 kv.m buto šildymui vidutiniškai suvartojo net 1578 kWh šilumos, už kurią mokėjo net 544 litus.
Šiuo metu iš biokuro Lietuvoje pagaminama 19 proc. centralizuotai tiekiamos šilumos. Švedijoje, kurios šilumos ūkis skaičiuojamas tarp moderniausių Skandinavijoje, šis rodiklis sudaro net 80 procentų.