Tačiau netrukus šeima grįžo į Virkytų kaimą Šilutės rajone ir nusipirko sodybą, kurios įgriuvęs stogas vos laikėsi. „Ši sodyba mane užbūrė – tarsi iš vaikystės“, - prisiminė Tatjana Ramoškienė. Savomis rankomis Ramoškos prikėlė vienišą sodybą, ėmėsi ūkininkauti, hektarą žemės užsodino avietėmis. Miestą į atokų kaimą iškeitę Ramoškai ėmėsi ūkininkauti, išpuoselėtą sodybą atvėrė pobūvių rengėjams.
Pagailo aviečių
 |
| Aurelijos Kripaitės/15min.lt nuotr./Šilutės rajone puoselėjamos lietuviško vyno tradicijos |
T.Ramoškienė puikiai prisimena sėkmingo verslo pradžią. Prieš dvylika metų ji su kibirais aviečių išdardėjo į žemės ūkio parodą Kaune. Tačiau oras nenusisekė ir į namus teko grįžti su pilnais kibirais. „Mesti uogas buvo gaila – juk penkiese jas skynėme visą dieną. Paskambinus vyrui sakau: gaminsime vyną. Jis dar atsikalbinėjo“, - prisiminė pašnekovė. Avietes tuomet išsaugoti pavyko – Česlovo mama pasidalijo vyno gaminimo paslaptimi, kurią žinojo dar senolis. Kelis mėnesius brandintas aviečių vynas nenuvylė. Netrukus Česlovas pagamino ir tradicinio obuolių, aronijų, juodųjų serbentų vyno. Neliko nė vienos lietuvių ir rusų kalbomis išleistos knygos, kurios nebūtų perskaitę Ramoškos.
Č.Ramoškos vyną pamėgo ir bičiuliai. Rūsyje atsirasdavo vis daugiau talpų su vynu. Atvykę svečiai vis klausdavo, gal yra ir Česlovo vyno. Gandai apie puikų vyną vis sklido.
Netrukus vyndario produktas ėmė rinkti prizus ir konkursuose.
 |
| Aurelijos Kripaitės/15min.lt nuotr./Šilutės rajone puoselėjamos lietuviško vyno tradicijos |
Č.Ramoška vis nesiliovė eksperimentavęs, bandė derinti kelias uogas ir vaisius, stebėjo kaip jie dera, koks aromatas pasklinda, kai su branda keičiasi vyno skonis.
Tatjana prisiminė, kaip kartą sode nusiraškė kelis kibirus svarainių. Derlių ji paslėpė po suolu – sirupą žiemai ketino paruošti po kelių dienų. „Mano kibirai dingo. Puoliau ieškot. Vyras ėmė stebėtis, kur taip lakstau. Pasiguodžiau, kad svarainių neberandu, o jis nuleido akis – svarainius sutrynė vynui“, - prisiminė pašnekovė. Tuomet Česlovas gavo barti nuo žmonos, o kitą vasarą jo vynas skynė laurus kaip originaliausias gaminys Lietuvos vyndarių konkurse.
Šiuo metu svarainių vienas – vienas iš populiariausių, gaminamų Ramoškų sodyboje. Vyndariai nusprendę, kad vyną gamins tik iš Lietuvoje augančių vaisių ir daržovių. Įsitikinę, kad puikaus vynuogių vyno galima įsigyti ir svečiose šalyse.
Ir direktorė, ir valytoja
Išaugus poreikiui sutuoktiniai ėmė sukti galvas, kaip toliau plėsti verslą. Įvertino, kad atokioje sodyboje atverti krautuvėlės ar kavinukės – neverta. „Srautai čia nedideli, išlaikyti papildomus žmones būtų sudėtinga, todėl kol kas sutarėme, kad susitelksime tik į gamybą ir tieksime vyną didmenininkams“, - aiškino Tatjana. Šiuo metu ji vadovauja bendrovei „Česlovo vynas“. Joje dirba dar du žmonės – technologas ir vyrėja-namų ekonomė.
Tatjana atvirauja – jai tenka ne tik tartis su supirkėjais, bet ir avietes skinti, plauti butelius, juos dezinfekuoti, tvarkyti patalpas, net etiketes klijuoti.
Glaudus ryšis su kaimo bendruomene padeda vystyti verslą. Ramoškos atsisakė pusės hektaro, užsėto serbentais. Sutarta, kad juoduosius serbentus jiems tieks gretimo kaimo ūkis. „Tiesiog paskaičiavom, kad tai mums pigiau – jie turi 20 hektarų, užsodintų serbentais, juos suskina speciali technika. Mums prižiūrėti serbentus, rūpintis, kad jų nepultų ligos, mokėti skinėjams buvo per brangu. Obuolius taip pat gauname iš gretimo ūkio. Sūrį, pagardintą razinomis ir cinamonu, itin derančio prie lietuviško vyno, taip pat tiekia kaimynė“, - vardijo pašnekovė.
Šiuo metu tautinio paveldo sertifikatai suteikti devyniems bendrovėje „Česlovo vynas“ gaminamiems vynams: pienių, aviečių, vyšnių, obuolių, juodųjų serbentų, aronijų ir obuolių, šermukšnių ir obuolių, svarainių ir aviečių su juodaisiais serbentais. Tačiau sodybos šeimininkas vis nesiliauja eksperimentavęs ir kuria vis naujas rūšis.
Rūsio verslui nepakako
Ramoškos – vieninteliai ūkininkai Lietuvoje, turintys lincenciją vynui gaminti.
 |
| Aurelijos Kripaitės/15min.lt nuotr./Šilutės rajone puoselėjamos lietuviško vyno tradicijos |
Per metus vyndariai pagamindavo apie 3-3,5 t vyno. Tačiau pasikeitęs įstatymas leidžia pardavimui pagaminti apie 10 t. vyno, tai maždaug 13 tūkst. butelių. Ramoškos tikisi, kad šiais metais pavyks pagaminti šitiek vyno. Kitąmet kiekį norima padvigubinti – pusę pagaminto vyno norima parduoti, kitą pusę pasilikti ir brandinti ilgesniam laikui. Iki šiol ankštas rūsys neleido pagaminti daugiau vyno.
Pasiėmę 40 tūkst. Lt paskolą lengvatinėmis sąlygomis iš Lietuvos kredito unijų Ramoškos įrengė erdvesnes patalpas vyno fermentavimui ir brandinimui, įsigijo belgiškas talpas vynui laikyti, specialų presą jam gaminti ir tarkavimo įrenginį.
„Iki šiol daugybę dalykų darėme rankomis. Vargu, ar kas patikės, kiek daug galima nuveikti su paprasta senąja lietuviška bulvių tarkavimo mašina“, - teigė pašnekovė.
Ramoškų vyno galima įsigyti restoranuose Vilniuje, Druskininkuose, Klaipėdoje, „Vyno klubo“, „Džiugo namų“ parduotuvėse.
Lietuvoje pagaminto vyno kaina 30-45 Lt už butelį. „Taip, ji nemaža, tačiau reikia įvertinti, kad jis gaminamas tik iš natūralių medžiagų, ir kiek čia rankų darbo“, - teigė R.Ramoškienė. Anot jos, naujasis presas ir didžiulė tarkavimo mašina turėtų sumažinti gamybos kaštus, todėl ir vynas, tikėtina, lentynose atpigs.
