Ir parodė. S.Berlusconi ir jo „vanagų“ pareiškimai sukėlė chaosą Milano biržoje. Nuteistasis ekspremjeras pakėlė kalaviją ir pats nuo jo stipriai nukentėjo. Beliko skubiai išklausyti proto balso ir sušvelninti politinių deklaracijų toną. Šįsyk Silvio – verslininkas nugalėjo Silvio – karingą partijos lyderį.
Ketverius metus už finansines aferas kalėti nuteistas 76 metų milijardierius negali susitaikyti su nuosprendžiu. Nors blogiausiu atveju jam teks vos metus pasivaikščioti vaizdingais „Arcore“ rūmų parko takeliais, tačiau nuosprendis užkerta kelią S.Berlusconi dalyvauti politinėje veikloje. Tapti pensininku „Laisvės tautos“ judėjimo ideologas nenori.
Vyriausybę – namo. Tai vienintelis rimtas ginklas, kurį savo rankose turi S.Berlusconis. Jis nuolat grasina atšauksiąs į kairiųjų Enrico Letta kabinetą deleguotus „Laisvės tautos“ ministrus. Kas tada įvyktų? Eilinė politinė krizė ar kažkas baisaus?
S.Berlusconi ir jo „vanagai“ visą rugpjūtį grasino, žvangino ginklais ir braižė apokaliptinius scenarijus. Reikalavo iš Italijos prezidento Giorgio Napolitano išskirtinės amnestijos ekspremjerui.
Amnestijos formuluotė galėtų būti visai paprasta, bet pakankamai didinga: už didelius nuopelnus tautai. Bet prezidentas amnestijos suteikti neketina. Po truputį artėja lemtinga visai Italijai diena – rugsėjo 9-oji, kai Senatas balsuos dėl neliečiamybės panaikinimo.
Vyriausybę – namo! Tai vienintelis rimtas ginklas, kurį savo rankose turi S.Berlusconi. Jis nuolat grasina atšaukti į kairiųjų Enrico Letta kabinetą deleguotus „Laisvės tautos“ ministrus. Kas tada? Eilinė politinė krizė ar kas nors baisaus?
Kas būtų, jeigu S.Berlusconi vis dėlto nutartų ardyti koaliciją, paaiškėjo pirmadienį. Tai buvo lyg ir generalinė krizės repeticija. Milano birža ėmė ir patikėjo senojo politiko grasinimais. Ir visi svarbiausi indeksai nuvažiavo žemyn. Bet labiausiai kliuvo „Fininvest“, kurio nominalus savininkas yra pats S.Berlusconi, akcijoms. Jų vertė per kelias valandas sumenko 7 procentais, o dienos pabaigoje „Fininvest“ akciją galima buvo pirkti už kuklią 3,15 euro (10,86 lito) kainą.
Nuo vasario, kai pradėjo darbą koalicinė E.Letta vyriausybė, S.Berlusconi ir jo šeimos finansų giganto „Fininvest“ pelnas išsipūtė 80 proc. Analitikų nuomone, tai yra maždaug 1,4 milijardo eurų (4,83 mlrd. litų). Štai kokia politinio stabilumo kaina!
O kokia būtų politinio nestabilumo kaina?
Vakar po karingų S.Berlusconio pareiškimų grupė „Fininvest“ per keturias valandas neteko 150 mln. eurų (517 mln. litų). „Laisvės tautos“ patriarcho liežuvio nelaikymas piniginę lengvino 37,5 mln. eurų (129 mln. litų) per valandą greičiu. Kol patriarchas galiausiai pats pradėjo visus raminti.
O kas būtų, jeigu S.Berlusconi šį rudenį dar nutartų įsukti tikrą krizę? Kiek milijonų per valandą, milijardų per parą prarastų Italija? O paskui ją ir Europa?
Tai klausimai, kuriuos, matyt, dar ne kartą išgirsime rugsėjo pradžioje.
