Įsivaizduokime darželio auklėtoją, kuri sausį prižada kiekvienam savo grupės vaikui iš tėvų sunešto pinigų fondo, skirto ir šventes finansuoti, ir darželį paremontuoti, kas mėnesį nupirkti po žaislą.
Bet dovanėles ji pradės dalyti tik nuo rugsėjo, nes pinigų fonde pakanka vos keturiems mėnesiams. Vaikai džiaugiasi, myli tokią šaunią auklėtoją. Bet ką teks daryti po metų, jei vaikai bus pripratę kas mėnesį gauti žaislų, o fondo pinigų užtenka tik keturiems mėnesiams? Auklėtoja dėl to per daug nesuka galvos – po metų ji turbūt išeis į kitą darbą, tad šią košę tegu srebia jau tie, kas ateis dirbti po jos.
Panašiai elgiasi ir šios kadencijos valdantieji, į ateitį pridalinę puokštę pažadų didinti socialines išmokas ir kelti viešojo sektoriaus atlyginimus. Vyriausybė džiaugiasi, kad 2020 metais valstybės biudžetas subalansuotas. Bet kas lauks 2021 metais?
„Įsipareigojimai keliems 2020 metų mėnesiams virs įsipareigojimais visiems 2021 metams. Pavyzdžiui, gruodžio 2 dienos „patobulinime“ biudžete švietimo sistemos darbuotojams papildomai surasta apie 42 mln. eurų atlyginimams didinti nuo rugsėjo 1 d. Tačiau 2021 m. tie didesni atlyginimai turės būti mokami nuo sausio 1 d., todėl nauja Vyriausybė turės rasti tris kartus daugiau – 84 mln. papildomų eurų vien šiam įsipareigojimui tesėti“ , – 15min sakė ekonomistas Vaidas Navickas.
Valdantieji pradeda nebepavežti duotų pažadų ir nukėlinėti juos į ateitį, po rinkimų, – sakė J.Čičinskas.
„Ši valdžia, pirmiausia „valstiečiai“, buvo daug pasižadėjusi. Įsipareigojimai susikaupė į kadencijos pabaigą, todėl valdantieji pradeda jų nebepavežti ir nukėlinėti į ateitį, po rinkimų. Tokie gerovės valstybės lozungai turi turėti laike išdėstytas programas. Labai nerimtai atrodo, kada prieš rinkimus prisimenama, ką reikia daryti“, – 15min sakė ir ekonomistas Jonas Čičinskas.
Ištesėti savo garsiojo pažado „vaiko pinigus“ padidinti iki 70 eurų „valstiečiai“ kitais metais negalėjo, nes kad ir kaip ieškota, tiek pinigų biudžete neatsirado. Užtat Seimo valdantieji dosniai pažadėjo, kad 70 eurų išmoka sieks 2021 metais. Tik jau pinigų po 2020 metų rudens rinkimų gali tekti ieškoti kitokiai Vyriausybei.
Lygiai taip pat į ateitį nusikėlė ir nemokamas maitinimas priešmokyklinukams ir pirmokams, nemokamos bakalauro studijos ir didesni atlyginimai mokytojams, darželių auklėtojams, dėstytojams, kultūros ir meno darbuotojams. Pinigų įgyvendinti visus šiuos pažadus pakako tik keturiems mėnesiams – nuo rugsėjo.
Kur visam šiam gėriui papildomai gauti lėšų, galvą suks jau kita valdžia.
Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto Kiekybinių metodų ir modeliavimo katedros vedėjas dr. Algirdas Bartkus atkreipia dėmesį, kad visos valdžios linkusios prieš rinkimus palikti įsipareigojimų puokštę ateinančiai valdžiai.
„Biudžetą politikai naudoja ne kaip priemonę, kuria galima užtikrinti spartesnį ekonomikos augimą, o priemonę, kuria įsiteikinėja rinkėjams. Didžioji dalis šalies nėra pasiturintys, tai bando įsiteikti didindami „vaiko pinigus“. Daugelis turi vyresnio amžiaus tėvus, tai akcentuojamas pensijų didinimas, nors pensijos kyla dėl indeksavimo, o ne dėl politikų malonės. Bet žmonės nėra tokie kvaili. Jiems norėtųsi geriau apmokamų darbo vietų, o ne dešimt eurų didesnių vaiko pinigų“, – tvirtino A.Bartkus.
15min pateikia sąrašą socialinių išmokų, atlyginimų ir lengvatų, dėl kurių įsipareigojo ši valdžia, o pinigų teks ieškoti jau kitiems.
„Vaiko pinigai“: papildomai per 80 mln. eurų
Suprasti akimirksniu
- 2020 metais „vaiko pinigai“ kils iki 60 eurų
- 2021 metais „vaiko pinigai“ kils iki 70 eurų
Seimas patvirtino, kad nuo 2020 metų sausio 1 dienos universali „vaiko pinigų“ dalis pakils dešimčia eurų – iki 60 eurų, o daugiavaikėms, nepasiturinčioms ir neįgalius vaikus auginančioms šeimoms – nuo 70 iki 100 eurų.
Įsipareigoti, kiek „vaiko pinigai“ didės 2021 metais, mes negalime, nes per anksti kalbėti apie tų metų biudžeto šaltinių prieaugius, – sakė A.Bartkus.
Seimas taip pat jau pritarė, kad nuo 2021 metų universali „vaiko pinigų“ dalis pakils dar dešimčia eurų – iki 70 eurų, o nepasiturinčioms šeimoms – iki 110 eurų.
Tai reiškia, kad ši valdančioji dauguma naujai Vyriausybei, kuri bus suformuota po 2020 metų spalio Seimo rinkimų, paliks mažiausiai 80 mln. eurų papildomų įsipareigojimų – tokia suma susidarytų, jei padidintas išmokas 2021 metais gautų panašus gavėjų skaičius kaip dabar. Skaičiuojama, kad kitų metų biudžete „vaiko pinigų“ didinimui (tiek universaliosios, tiek papildomos dalies) papildomai numatyta apie 149 mln. eurų.
Pasak A.Bartkaus, nežinant, kokia bus Lietuvos ekonominė padėtis 2021 metais, nėra protinga įsipareigoti didinti vaikų pinigus, nes jie mokami labai didelei daliai gyventojų. Skaičiuojama, kad daugiau nei pusė milijono vaikų gaus šią išmoką 2020 metais, dar 151,6 tūkst. sulauks papildomos išmokos.
Protingiau būtų reguliarias išmokas indeksuoti, susiejus su vienu iš biudžeto pajamų šaltinių, – sakė A.Bartkus.
„Įsipareigoti, kiek „vaiko pinigai“ didės 2021 metais, mes negalime, nes per anksti kalbėti apie tų metų biudžeto šaltinių prieaugius. Pasižiūrėsime, kokios bus galimybės, kai 2021 metai bus prieš nosį. Europos Sąjungos (ES) ekonomikos augimas lėtėja, o visi įvykiai, kurie dedasi mūsų pagrindinių prekybos partnerių ekonomikose, turės poveikį ir mūsų ekonomikai. Rožinės perspektyvos tikrai nematyti artimiausiais metais“, – sakė A.Bartkus.
Įvertinęs ekonominį kontekstą, ekspertas mano, kad kur kas sumaniau būtų tokias reguliarias išmokas indeksuoti, susiejus su vienu iš biudžeto pajamų šaltinių.
Nemokami pirmokų pietūs – 17,4 mln. eurų
Seimas gruodį patvirtino, kad visi Lietuvos priešmokyklinukai ir pirmokai nuo 2020 metų rugsėjo gaus nemokamus pietus. Iki šiol nemokamai pietaudavo tik vaikai iš skurdžiai gyvenančių šeimų.
Priėmus šią įstatymo pataisą „valstietis“ Tomas Tomilinas teigė, kad tai yra žingsnis visuotinio nemokamo vaikų maitinimo ugdymo įstaigose link.
Suprasti akimirksniu
- Nemokamiems pirmokų pietums 2020 metais – 8,6 mln. eurų
- Nemokamiems pirmokų pietums nuo 2021 metų – 17,4 mln. eurų
Kadangi nemokamus pietus kitąmet nuspręsta parūpinti tik nuo rugsėjo, skaičiuojama, kad 2020 metais tam iš valstybės biudžeto reikės atseikėti 8,6 mln. eurų. Vėliau kasmet tai kainuos po 17,4 mln. eurų.
A.Bartkus kritikavo, kad reikia atsargiai prisiimti tęstinius įsipareigojimus, ypač tuos, kurie šeimų padėties iš esmės nepagerins.
„Tai geras pavyzdys, kai iš principo nepagerinant šeimų padėties užkeliama nemenka našta biudžetui. Tokius dalykus galime prilipinti tada, kai tikrai tų pinigų yra per akis ir per ausis. Bet kai kitais metais prognozuojamas ekonomikos augimo lėtėjimas, prastesnė ekonomikos padėtis ES, reikia būti atsargiems prisiimant finansinius įsipareigojimus, ypač tęstinius. Tokiu būdu besiruošdamas rinkimams gali pakišti kiaulę kitiems – tiems, kurie ateis po tavęs. O jei liks tie patys valdantieji, tada patys susidurs su situacija, kai įsipareigojimai priimti, bet jų gali tekti atsisakyti“, – prognozavo A.Bartkus.
Jis apgailestavo, kad valdantieji nevertina biudžeto kaip priemonių rinkinio, skirto tikslams pasiekti, ir net nediskutuojama, kad prioritetas turi būti skiriamas sferoms, kurios garantuoja papildomas gerai apmokamas darbo vietas.
Pensijos: reiks 33 mln. eurų per metus
Senatvės pensijos 2020 metais augs 8,11 proc. dėl indeksavimo – tai reiškia, kad pensijos auga tiek, kiek per metus šalyje padidėja atlyginimų fondas.
Nuo 2020 metų pensijos kils sparčiau, nes Seimas patvirtino prezidento Gitano Nausėdos pasiūlytą penktadaliu didesnį nei numatyta bazinės pensijos indeksavimo koeficientą. Tiesa, įpareigojimą surasti dar daugiau papildomų lėšų pensijų didinimui valdantieji paliks naujai valdžiai.
Nuo 2020 metų liepos bazinės pensijų indeksavimo koeficientas didinamas 1,83 procentinio punkto – tai leis pensijas padidins 3,5 euro. Tuo metu nuo 2021 metų 1,91 procentinio punkto indeksavimo koeficientas didės ir bazinės, ir individualios pensijos dalims.
Prezidentūra paskaičiavo, kad spartesniam pensijų didinimui 2020–2021 metais reikėtų surasti apie 65 mln. eurų. Vien 2021 metais biudžete reikėtų apie 33 mln. eurų.
NPD: surinks 90 mln. eurų mažiau iš GPM
Neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) didinimas yra dar vienas įsipareigojimas, kurio įgyvendinimui valdantieji nerado pakankamai lėšų biudžete, tad nukėlė ateičiai.
2018 metais Seimas patvirtino planą kasmet didinti NPD – sumą, nuo kurios nėra skaičiuojamas Gyventojų pajamų mokestis (GPM). Šios reformos tikslas – leisti gyventojams uždirbti daugiau pajamų.
Planuota, kad 2019 metais NPD sieks 300 eurų, 2020 metais – 400 eurų, o 2021 metais – 500 eurų. Visgi reikiamų lėšų šiam didinimui nepavyko surasti, tad kitais metais NPD didinamas iki 350 eurų, o 2021 metais – iki 400 eurų.
Vėlgi tikimasi, kad šią reformą jau turės pabaigti kiti. Finansų ministerija skaičiuoja, kad jei NPD didės iki 350 eurų, į valstybės biudžetą bus surinkta 100 mln. eurų mažiau GPM, o padidėjus iki 400 eurų – dar papildomai 90 mln. eurų mažiau.
Nemokamas bakalauras: reikės 18 mln. eurų
Seimas pritarė, kad nemokamam aukštojo mokslo bakalauro studijų finansavimui 2020 metais būtų skirta 4 mln. eurų.
Suprasti akimirksniu
- 2020 metais nemokamam aukštojo mokslo bakalauro studijų finansavimui skirta 4 mln. eurų
- Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, įgyvendinti šią reformą 2021–2024 metais kasmet papildomai reikės po 17,9 mln. eurų.
Valdančiųjų koalicija numačiusi nemokamai bakalauro studijas pasiūlyti visiems stojantiesiems, kurių rezultatai atitinka nustatytą kokybės kartelę. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, įgyvendinus šias nuostatas priimtųjų į valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas studijų vietas santykis turėtų pasiekti 80 ir 20 procentų. Šiuo metu šis santykis siekia 40 ir 60 procentų.
Tiesa, pabaigti šią reformą teks jau kitiems.
Ministerija yra paskaičiavusi, kad 2020-aisiais šiems pokyčiams reikėtų beveik 6 mln. eurų, o 2021–2024 metais – kasmet papildomai po 17,9 mln. eurų.
Viešojo sektoriaus algoms reikės šimtų milijonų eurų
Premjeras Saulius Skvernelis tvirtina, kad viešojo sektoriaus atlyginimai Lietuvoje dar niekada neaugo taip sparčiai, kaip per pastaruosius ketverius metus. Tačiau opozicija atšauna, kad bepigu didinti atlyginimus, kai šalies ekonomika sparčiai auga.
Žadėjusi didinti atlyginimus viešajame sektoriuje Vyriausybė vardija, kad kitąmet atlyginimai gal ir neaugs taip sparčiai, kaip žadėta, bet pokytis bus reikšmingas.
Suprasti akimirksniu
- Mokytojų, darželio auklėtojų, dėstytojų ir mokslo darbuotojų atlyginimai augs nuo 2020 metų rugsėjo.
- Gydytojų ir slaugytojų atlyginimai augs antroje 2020 metų pusėje.
Mokytojų atlyginimai augs 10 proc. arba 100 eurų atskaičius mokesčius, darželių auklėtojų – 30 proc. arba 300 eurų „į rankas“, dėstytojų ir mokslo darbuotojų – 10 proc.
Finansų ministerijos duomenimis, vien švietimo sektoriaus darbuotojų atlyginimų didinimui bus skirta 96,4 mln. eurų, medikų atlyginimams kelti – papildomai 122 mln. eurų.
Tiesa, švietimo sektoriuje atlyginimai didės tik nuo rugsėjo, o medikams – antrąjį pusmetį. Vadinasi, 2020 metų biudžete papildomų lėšų atlyginimų didinimui numatyta tik 4–6 mėnesiams.
O šios Vyriausybės įpėdinei teks sunkiausias uždavinys – gerai pasukti galvą, iš kokių pajamų šaltinių mokėti pakeltus atlyginimus visus 12 mėnesių.
Išmokoms pinigų rado nukarpę lėšas keliams
Papildomoms socialinėms išmokoms finansuoti Vyriausybė buvo numačiusi naujų mokesčių – bankų, stambios prekybos, taršių automobilių, nekilnojamojo turto.
Tiesa, Seimo nariams pakeitus, atidėjus ar iš viso atmetus pačių pasiūlytus mokesčių projektus, Vyriausybei iš planuojamo biudžeto teko išbraukti net 110 mln. eurų.
Tuomet besiveriančią skylę biudžete nutarta užkaišioti suplanuotais papildomais valstybinių įmonių dividendais ir pelno įmokomis bei įšaldžius Kelių tiesimo ir priežiūros bei Klimato kaitos programas. Kita vertus, Vyriausybė numatė, kad prireikus lėšų kelių asfaltavimui, įšaldyti pinigai bus grąžinti.
Opozicijos atstovė Ingrida Šimonytė po biudžeto priėmimo Seime piktinosi, kad kitų metų biudžeto balansas pasiektas tik Sveikatos draudimo fondo, Klimato kaitos programos ir Kelių fondo sąskaita.
„Apsimetant, kad kažkurių išlaidų neva nebus. Nors vaistams planuojama per maža pinigų suma ir kitoms priemonėms pinigų pritrūks, tai valdžia tikisi paimti tuos pinigus iš biudžeto vėliau. Dabar svarbu parodyti perteklių, kuris aritmetiškai sueina, po to ne taip svarbu, nes jokios juridinės atsakomybės nėra“, – kritikavo I.Šimonytė.
„SME Finance“ patarėjas ekonomikai Aleksandras Izgorodinas pridūrė, kad pajamos iš naujų mokesčių nebus reikšmingos, o planas surinkti pagrindinius mokesčius – gana ambicingas.
„Jei planuoji papildomas išlaidas, tai planuok ir pajamas, iš kurių tas išlaidas padengsi. Mokesčių pajamų planas ambicingas, bet ar pavyks įgyvendinti, nebūčiau tikras. O mokestinių reformų poveikis biudžeto pajamoms minimalus – iš nekilnojamojo turto mokesčio planuojama surinkti apie 20 mln. eurų, iš automobilių registracijos mokesčio planuota 20 mln. eurų, bet mokestis įvestas nuo liepos, tad lieka tik 10 mln. eurų. Palyginimui – iš PVM planuojama surinkti net 4 mlrd. eurų, tad visi nauji mokesčiai didelio poveikio biudžetui neturės“, – tvirtino A.Izgorodinas.
Ekonomistas turi abejonių ir dėl pagrindinių biudžeto įplaukų šaltinių – vartojimo mokesčiais vadinamų PVM ir akcizų surinkimo. Pasak jo, vartojimas šalyje auga, bet du kartus lėčiau negu pradžioje.
„Jei vidaus vartojimas lėtės ir bus sunkiau surinkti biudžeto pajamų planą, tai nauji mokesčiai nekompensuos praradimų dėl vartojimo mokesčių“, – tvirtino A.Izgorodinas.
