Registrų centro duomenims, bendrovė 0,256 ha ploto sklypą Gelvonų g. 1B įsigijo 2019 m. vasarį. Įmonės teigimu, jį nusipirko jau su 2018 m. išduotu statybos leidimu. Remiantis juo, bendrovė sklype baiginėjo statyti 6 aukštų namą su 57 butais. Nors dėl visų butų pardavimo jau buvo susitarta, naujakuriai čia kol kas kojos įkelti negali.
Įmonės „Edensa“ projekto vadovas Arūnas Adamonis 15min aiškino, kad įmonė pirko sklypą jau su statybos leidimu, pagal kurį pradėjo statybas.
„Paprašius įregistruoti 10 proc. baigtumą, niekam nekilo jokių klausimų dėl statybos leidimo teisėtumo – ir tik pridavinėjant 85 proc. baigtumą, vietoje vilkinamo atsakymo ir registracijos, įmonė gavo šaukimą į teismą dėl statybos leidimo teisėtumo“, – pasakojo A.Adamonis.
-
Statybų inspekcija nesutinka sudaryti taikos sutarties dėl atlikėjo Egidijaus Dragūno namo
-
Tyrimą atliekanti Statybų inspekcija lankėsi Tomaševskių sodyboje, kreipsis į Valstybinę miškų tarnybą
-
Vilniuje vienas po kito kyla „viešbučiai“ su butais, o kaltų nėra: įmonės ir valdžios institucijos baksnoja vieni į kitus
Vykstant pastato pridavimo procedūroms, VTPSI lapkričio viduryje kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, skųsdama anksčiau išduotą statybos leidimą. Trečiadienį Vilniaus miesto apylinkės teismas turėjo paskelbti nuosprendį. Vis dėlto, kaip 15min patvirtino teismo atstovas ryšiams su visuomene Aurimas Žukauskas, teismo sprendimo paskelbimas dėl didelio teisėjos darbo krūvio ir bylos sudėtingumo buvo atidėtas iki gegužės 19 d.
STT nenustatė nusikalstamos veikos, bet inspekcija kreipėsi į teismą
Statybos inspekcija dėl statybų leidimo teisėtumo kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT), tačiau ši nenustatė korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių ir ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas.
„Statybos inspekcija, atlikusi statybą leidžiančių dokumentų teisėtumo patikrinimą, nustatė, kad kartu su prašymu išduoti statybą leidžiančius dokumentus buvo nepateikti privalomi pateikti dokumentai, nepateiktas sutikimas tiesti (įrengti) susisiekimo komunikacijas ir sutikimas dėl norminių atstumų neišlaikymo, todėl nustatyta, kad projektas suderintas ir statybą leidžiantys dokumentai išduoti neteisėtai“, – 15min aiškino Statybų inspekcijos atstovė ryšiams su visuomene Rasa Kėkštienė.
Pasak jos, Statybos įstatyme nustatyta, kad Statybos inspekcija, nustačiusi, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, turi kreiptis į teismą dėl jo galiojimo panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo, jei statyba pradėta.
„Teisės aktai nenumato jokių išlygų nesikreipti į teismą tais atvejais, kai patikrinus statybas leidžiančių dokumentų teisėtumą Statybos inspekcijoje nustatoma, kad jis išduotas neteisėtai“, – pabrėžė R.Kėkštienė.
Todėl nustačiusi, kad minėtas dokumentas išduotas neteisėtai, Statybos inspekcija kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl jo panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo.
Statybos inspekcija patikslintu ieškiniu teismui pripažinus negaliojančiais statybą leidžiančius dokumentus ir panaikinus pažymos apie nebaigtą statybą galiojimą, pirmiausia teismo prašo įpareigoti statytoją per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pagal reikiamai parengtą projektinę dokumentaciją, gavus naują statybas leidžiantį dokumentą, esant reikalui pertvarkyti žemės sklype, Gelvonų g. 1B, Vilniuje ir šalia žemės sklypo Gelvonų g. 1, Vilniuje esančius statinius, nurodytus statybas leidžiančiame dokumente taip, kad jie atitiktų teisės aktų reikalavimus ir teritorijų planavimo dokumentų sprendinius.
„Tik neatlikus šių veiksmų, t. y. negavus naujo statybas leidžiančio dokumento ir tokiu būdu nepašalinus Statybos inspekcijos nustatytų pažeidimų, Statybos inspekcija prašo teismo įpareigoti statytoją nugriauti statybas leidžiančiame dokumente nurodytus naujus statinius, išardyti rekonstruoto statinio dalis bei sutvarkyti statybvietę“, – sako R.Kėkštienė.
Tuo atveju, jei teismas nuspręstų panaikinti statybas leidžiantį dokumentą, teismas taip pat spręstų klausimą dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo.
Savivaldybė: Statybų inspekcija turėjo patikrinti statinio projektą
Vilniaus miesto savivaldybės administracijai patikrinus 2016 metų projektą ,,Daugiabutis gyvenamasis namas. Sklypo kad. Nr. 0101/0020:16, Vilnius“ Statybos projektas Nr. 2014-44“ ir jam pritarus, 2018-10-01 statytojui UAB „UAB „All investment group“ VTPSI išdavė statybos leidimą.
„Praėjus beveik dvejiems metams po statybos leidimo išdavimo, VTPSI atliko patikrinimą dėl statytojui išduoto statybos leidimo ir 2021-09-16 surašė Statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi aktą, kurio išvadose nurodyta, kad statybos leidimas išduotas neteisėtai. Administracija byloje su tokia VTPSI pozicija nesutinka ir pažymi, kad būtent ieškovė VTPSI, o ne administracija statytojui išdavė statybą leidžiantį dokumentą“, – 15min aiškino Vilniaus savivaldybės Rinkodaros ir komunikacijos skyriaus ryšių su žiniasklaida specialistas Paulius Vaitekėnas.
Pasak jo, taip pat prieš išduodant ginčijamą statybą leidžiantį dokumentą administracija patikrino pateiktą statinio projektą savo kompetencijos ribose tiek, kiek buvo reikalinga suformuoti statybą leidžiantį dokumentą.
Anot jo, projektą tikrinti turėjusioms institucijoms įvertinus tai, jog, rengiant daugiabučio gyvenamojo namo statybos projektą, buvo gauti visi privalomi sutikimai, projekto sprendiniams buvo pritarta ir nustatyta, kad projektą galima tvirtinti.
Gyventojai: projektas žlugdomas tyčia
Pasak įmonės „Edensa“ projekto vadovo Arūno Adamonio, teismo procesas yra dirbtinai sukurtas.
Gyventojai antrina, kad projektas žlugdomas tyčia. Tai esą patvirtina įvykių eiga, kuomet buvo laukiama pačios projekto pabaigos, ir tik tuomet pareikštos pretenzijos.
„Tokių pitknaudžiavimų prevencijai yra įstatymai, Statybų inspekcija į teismą galėjo kreiptis ne vėliau negu per 2 mėn. nuo informacijos apie tariamus pažeidimus gavimo. Statybų inspekcija įstatymus interpretuoja savaip ir teigia, kad kreipėsi paskutinę leidžiamo termino dieną, tačiau terminą skaičiuoja nuo savo pačios neva atlikto patikrinimo (teismo metu buvo patvirtinta, kad toks patikrinimas vyko 2021 rugsėjo viduryje).
Statybų inspekcija teismo metu melavo apie patikrinimą, nes rugsėjo mėnesį jo nebuvo. Užklausą NŽT, prašant patikslinti ar buvo gauti reikiami leidimai, Statybų inspekcija siuntė dar 2021 kovą. Vis dėlto buvo palaukta pačios projekto pabaigos ir tik tada kreiptąsi į teismą“, – piktinasi gyventojai.
NŽT 15min patvirtino, kad VTPSI į juos kreipėsi praėjusių metų vasario 26 d., o Nacionalinė žemės tarnyba inspekcijai atsakė kovo 31 d. NŽT atsakyme Statybos inspekcijai, buvo pažymima, kad jokie NŽT sutikimai pagal VTPSI nurodytus brėžinius nebuvo išduoti.
„Byloje VTPSI kėlė klausimą ar Nacionalinė žemės tarnyba statytojui pateikė sutikimą tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai (tarp jų ir dviračių takai).
Savivaldybės administracija laikosi pozicijos, kad sutikimas iš valstybinės žemės patikėtinio buvo gautas, todėl statybą leidžiantis dokumentas šiuo aspektu negali būti panaikintas“, – sakė Vilniaus savivaldybės Rinkodaros ir komunikacijos skyriaus ryšių su žiniasklaida specialistas P.Vaitekėnas.
A.Adamonis pabrėžia, kad reikalavimas nugriauti pastatą yra visiškai nesąmoningas ir perteklinis, nes teiginiai dėl statybos leidimo – yra visiškai neesminiai.
„Tikimės, kad teismas, įvertinęs pateiktą informaciją, pripažins, jog tos leidimų reikalaujančios dalys yra galiojančios. Tikimės, kad teismas atmes Statybos inspekcijos skundą ir leis pastatą įregistruoti“, – sakė jis.
Koją kiša įmonės skolos
„Edensa“ yra vienintelė iš visų bylos šalių, kurios atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir gresia itin dideli nuostoliai, kuriuos įmonė patirs nepriklausomai nuo bylos baigties.
Kiek anksčiau buvo skelbta, kad sutelktinio finansavimo platforma „Rontgen“ pranešė neatskleidžiamai nekilnojamojo turto vystymo bendrovei pardavusi reikalavimo teises į 3,8 mln. Eur dydžio paskolą, kurią UAB „Edensa“ vystomam daugiabučių projektui sostinės Šeškinėje sutelkė 339 skolintojai.
Sandoris „Rontgen“ leido atsiskaityti su skolintojais ir išvengti teisminių procesų, susijusių su projektu „Gelvonų terasos“.
15min žiniomis, paskolą išpirkusi įmonė – „MM Group“. Įmonės atstovai 15min patvirtino, kad įmonė „išpirko kredito reikalavimą“.
10 tūkst. Eur užstatą už butą „Gelvonų terasose“ sumokėjęs Mindaugas 15min pasakojo, kad nepaisant to, koks bebūtų teismo sprendimas, bėdos ties tuo nesibaigs: „Įmonė „Edensa“ dėl šios situacijos patiria didelių finansinių nuostolių, ji balansuoja ant bankroto ribos. Priklauso nuo pagrindinio investuotojo, valdybos narių turbūt valios. Jie turi įsiskolinę ne vieną mln. eurų. Bet kurią dieną gali prasidėti išieškojimo procesas, kas reiškia, kad gyventojai lieka bankrutavusioje įmonėje, sumokėję pinigus ir be galimybės gauti butus“.
Anot Mindaugo, gyventojai viliasi, kad teismo sprendimas bus palankus, o nauji investuotojai sutiks laukti, kol įmonė atiduos skolą, nes ši išaugusi.
„Mes kainas esame sutarę praėjusių metų pradžioje, tos skolos nepasidengs. Arba mūsų sutartis gali nutraukinėti, arba kelti kainas, istorija nešviečia pozityvumu“, – konstatavo vyras.
Pirkėjai atidavė visas savo santaupas
Mindaugas būstą „Gelvonų terasose“ ketino pirkti sau vienam, o šiuo metu dėl susiklosčiusių aplinkybių nuo gruodžio mėnesio jam tenka nuomotis butą.
„Dabar papildomos išlaidos. Baiginėjasi nuomos sutartis, skambinėja nuomotojai dėl pratęsimo. Vilniuje, kaip žinia, sunku rasti su trumpalaikėmis sutartimis, o įsipareigoti metams nelabai norisi. Dar ir didėja kainos, bandau su viskuo laviruoti“, – 15min pasakojo jis.
Panašia situacija su 15min dalijosi ir Aliona. Su sutuoktiniu, žiedus sumainiusi prieš 4,5 metų, moteris ėmė svarstyti, kad 40 kv./m būste jiems darosi per ankšta ir reikėtų didesnio.
Po vestuvių turėjo sukaupę 8 tūkst. eurų, taupė ir po savo šventės. Nusižiūrėję „Gelvonų terasas“, sumokėjo 15 proc. būsto kainos – apie 27 tūkst. eurų iš savo santaupų. Dar atseikėjusi pinigų interjero dizainerei, suradusi meistrus rekuperacijai, deja, ji priversta neribotam laikui atidėti specialistų paslaugas.
Dar viena situacijos įkaitė – Rūta. Ji dalijasi panašia istorija: „Mes persikraustėm į laikiną butą Vilniuje, tada sumokėjom iš paskutinių centų avansą „Edensai“, nes sutartį pasirašėme rugsėjo mėnesį, o sakė iki metų galo tikrai bus baigta ir galėsim kraustytis. Susiradom visus darbininkus, taupėm paskutinius pinigus ir mokėjom nuomą“.
Rūta pasakojo pardavusi savo butą Kaune, kad galėtų sumokėti avansą, o daugiau nei devynis mėnesius dabar tenka nuomotis butą Vilniuje.
Dalis pirkėjų – šeimos, turinčios vaikų, kurios dėl susiklosčiusių aplinkybių, negali registruoti gyvenamosios vietos, o kartu – ir netenka galimybės pretenduoti į šalia esančias vaikų ugdymo įstaigas.
Nenorėjusi prisistatyti pirkėja pasakojo, kad jų šeima pardavė vienintelį šeimos gyvenamąjį būstą, norėdami įsigyti didesnį – būtent „Gelvonų terasose“. Šiuo metu šeima turi nuomoti būstą Vilniuje – tai atsieina papildomus 500 Eur kas mėnesį.
„Negalėdami pasirašyti sutarties, neturime galimybės deklaruoti gyvenamosios vietos, dėl ko jau negavome prie planuojamų namų darželio trimečiam sūnui, o dukra šiemet pabaigs pradinę mokyklą. Taigi norėjome taip pat šalia namų gauti vietą Žygimanto Augusto pagrindinėje mokykloje, kas galbūt irgi nepavyks“, – pasakojo nusivylusi moteris.
Panašioje situacijoje yra atsidūrę ir dar bent keletas pirkėjų.
„Avansui, naujam butui pirkti, pinigus paskolino tėvai. Arčiau Gelvonų namo pridavimo termino pasistengėme parduoti savo vienintelį turimą butą, kuriame gyvenome su dviem nepilnamečiais vaikais, bet naujas namas nepriduotas, vyksta teismas… Mes privalėjome iki praėjusių metų paskutinės dienos atlaisvinti savo parduotą butą, išsikraustyti į nuomojamą, kurį irgi sunkiai radome, nes šeimai su dviem nepilnamečiais butą ilgalaikei nuomai sunkoka rasti. Nenorom nuomoja, beje už nemažus pinigus“, – 15min sakė „Gelvonų terasose“ norėjusi įsikurti šeima.
Neturint pastovios deklaruotos gyvenamosios vietos, pasak jos, vaikai gali prarasti vietas gimnazijoje, kurios suteikiamos pagal gyvenamą vietą.
„Kiek dar viskas tęsis, nežinia… Per šį laiką, kol laukiame klausimo sprendimo, pakilo nekilnojamojo turto kainos. Už turimus pinigus nepajėgsime nupirkti kito tokio ploto buto, jau nekalbant apie tai, kad apie naujos statybos būstą nė galime nesvajoti“, – kalbėjo šeima.
Advokatas paanalizavo tolesnius scenarijus
Deivis Valiulis, profesinės bendrijos „Triniti Jurex“ partneris, advokatas, neatstovaujantis nė vienai iš pusių byloje, 15min komentavo, kad akivaizdu, kad susiklosčiusioje situacijoje nukentėjo tiek nekilnojamojo turto projekto vystytojas, tiek būsimi turto pirkėjai, kurie, mokėdami avansus, tikėjosi tam tikru metu įsigyti butus.
„Įvertinus faktinę atvejo informaciją, galimi du būdai, kurie leistų abiem pusėms patirti mažiausiai neigiamas pasekmes. Pirmas būdas – nekilnojamojo turto vystytojui mėginti apginti statybą leidžiančio dokumento teisėtumą. Antra išeitis – pertvarkyti statinius arba įteisinti statybos padarinius, tokiu būdu pašalinant pažeidimus“, – sako teisininkas.
Šiuo atveju, nors statybos truktų ilgiau, jos vis tik galėtų būti tęsiamos, o tai leistų įvykdyti įsipareigojimus pirkėjams ir išvengti didesnių nuostolių.
„Kalbant apie pačių pirkėjų teisių gynimą – reikia pirmiausia atsižvelgti į tai, kas buvo numatyta preliminariosiose ar rezervavimo sutartyse. Pavyzdžiui, ar numatyta teisė nutraukti sutartį, jei nekilnojamojo turto vystytojas vėluoja baigti statybas, ar numatytos jam kokios nors baudos“, – 15min aiškino D.Valiulis.
Dažniausiai tokiais atvejais, pasak advokato, pirkėjai patirs nepatogumus dėl laiku neįvykdytų sutarčių, tačiau jei sutartys galiausiai bus įvykdytos, tikėtina, kad didesnių nuostolių pavyks išvengti. Tačiau visiškai priešingas scenarijus susiklostytų, jei nekilnojamojo turto vystytojui nepavyktų pertvarkyti statinio arba gauti naujo statybą leidžiančio dokumento bei tęsti statybų.
Tokiu atveju statinys būtų griaunamas, o visi avansiniai mokėjimai – grąžinti pirkėjams.
Pastaruoju metu teismų praktika pasuko statytojui naudinga linkme. Tai, anot advokato, reiškia, kad, panaikinus statybą leidžiančius dokumentus, toje pačioje byloje būtų sprendžiamas dėl situacijos atsakingų asmenų klausimas, o tai sudarytų sąlygas toje pačioje byloje išspręsti ir žalos atlyginimo klausimus.
„Visgi reikia atkreipti dėmesį, kad tokia „proceso ekonomija“ pasiteisina ne visada – jeigu dar nenugriovus statinio žalą nustatyti sudėtinga, o statinio įteisinti nustatytu terminu nepavyksta, gali prireikti inicijuoti atskirą teismo procesą dėl žalos atlyginimo. Dažniausiai tokiais atvejais teismas nustato atsakingų asmenų kaltės proporcijas – kokiu procentu atsakomybę turi prisiimti savivaldybės administracija, o kokiu procentu – pats statytojas ir kitos institucijos“, – kalbėjo D.Valiulis.
Jo teigimu, jei aptariamoje situacijoje statinys būtų nugriautas, atsakomybę dėl atsirasiančių nuostolių tektų dalintis keliems asmenims, teismo pripažintiems kaltais dėl neteisėto statybos leidimo išdavimo.
„Galimai nuostoliai, kuriuos nekilnojamojo turto vystytojas patirtų dėl statinio statybos bei nugriovimo, jam iš dalies turėtų būti kompensuoti. Pirkėjai tokiu atveju turėtų tiesiogiai reikšti reikalavimus dėl avansų grąžinimo nekilnojamojo turto vystytojui, su kuriuo buvo sudarę preliminariąsias ar rezervavimo sutartis“, – sako advokatas.
Žinoma, anot jo, negalima atmesti ir tokios situacijos, kai įmonei, net ir laimėjusiai ginčą su Statybos inspekcija, dėl besitęsiančio teisminio proceso ir jo metu taikomų ribojimų sukeltų neigiamų pasekmių gali tekti kelti restruktūrizavimo, o gal net bankroto bylą.
„Nekilnojamojo turto versle įprasta beveik visą statybų apimtį finansuoti skolintomis lėšomis, kurios grąžinamos jau realizavus pastatytą turtą. Dėl besitęsiančių teisminių procesų įmonė tampa nepajėgia realizuoti turto ir atsiskaityti su kredito įstaiga, todėl turi mokėti palūkanas iš nuosavų lėšų. Nors įmonių galimybės aptarnauti paskolas ir mokėti palūkanas gali būti labai skirtingos, tačiau jos visos anksčiau ar vėliau pasiekia tam tikrą kritinį tašką, kada tenka spręsti klausimą dėl mokėjimų stabdymo teisinėmis priemonėmis, keliant bendrovei restruktūrizavimo, o gal net bankroto bylą“, – teigia D.Valiulis.
Šių priemonių atlikimas gali labai neigiamai paveikti butų pirkėjus, nes, kaip paaiškina advokatas, tiek restruktūrizavimo, tiek bankroto atveju pirmiausia ginami hipotekinių kreditorių interesai. O butų pirkėjų interesai yra žymiai mažiau apsaugoti.
