Atsakingo lošimų verslo asociacijos (ALVA) vadovas Saulius Petravičius BNS sako, kad lošimų reklama jau ir taip apribota, tačiau, anot jo, galima būtų dar griežčiau reguliuoti nelegalių lošimų rinką.
„Drausti galima dar labiau, bet jeigu nesusitvarkome su „šešėliu“, tai, ką uždraudžiame, iškeliauja į kitas valstybes. Dėl kai kurių aspektų (nelegalių lošimų – BNS) reikia teisės aktų pakeitimo, kai kurie jau yra procese, dėl kriminalizavimo, pavyzdžiui. Kai kurie reikalauja technologinių sprendimų, algoritmų, padedančių išfiltruoti internetinę erdvę, sukūrimo“, – kalbėjo S. Petravičius.
Anot jo, reklamos draudimas būtų nelogiškas, nes jis nebūtų padėjęs išvengti skandalo dėl iš „BaltCap“ fondo dingusių pinigų.
„Fonde įvyko vagystė, dingo pinigai, pinigai pateko pas vieną žmogų ir buvo pralošti Estijoje. Mes dabar pakėlėme vieną klausimą ir diskutuojame vienu kampu apie tai, drausti ar ne Lietuvoje reklamą. (...) Net jeigu jos ir nebūtų, ar ji padėtų kažkaip išspręsti visą šį kilusį skandalą? Reklama, jeigu ji būtų buvusi uždrausta iki šiol, kaip ji būtų užkardžiusi, kad „BaltCap“ nebūtų vagystės fonde, arba kad tie pinigai nebūtų išplaukę iš Lietuvos. Mes tada kalbame ir apie nelegalius lošimus“, – trečiadienį LRT radijui sakė S. Petravičius.
Interneto žiniasklaidos asociacijos (IŽA) vadovė Lina Bušinskaitė teigia, kad organizacija reklamos draudimo idėją vertina neigiamai dėl rizikos prarasti pajamas ir grėsmės žodžio laisvei.
„Diskusijas dėl visiško lošimų reklamos uždraudimo vertiname labai neigiamai ir kaip keliančias labai rimtas grėsmes žodžio laisvei, nepriklausomos bei savarankiškos žiniasklaidos ateičiai. Jei būtų pilnai uždrausta lošimų reklama, kuri ir dabar yra labai griežtai apribota, savarankiškam žiniasklaidai sektoriui tai būtų dar vienas skaudus smūgis, nes netektų dar vieno pajamų šaltinio“, – BNS sakė L. Bušinskaitė.
„Tai yra ne tik neteisinga, bet ir socialiai neatsakinga“, – pridūrė ji.
Asociacijos vadovės teigimu, reklamos draudimas problemos neišspręstų.
„Tai nėra sprendimas apriboti reklamą, nes žmonės lošia ir problemų sprendimų reikia ieškoti kitur“, – trečiadienį LRT radijui sakė L. Bušinskaitė.
Lošimų priežiūros tarnybos (LPT) vyriausiasis specialistas Olegas Mackevičius sako, kad reklama yra įkyri ir erzina žmones, o į ją jautriau reaguoja lošimų vengti bandantys žmonės.
„Tarnyba sulaukia dažnai nepatenkintų piliečių skambučių, kad reklama yra pakankamai įkyri, kad jos yra daug, ypatingai tą jautriau vertina asmenys, kurie siekia sveikimo kelio“, – LRT radijui sakė O. Mackevičius.
L. Bušinskaitė siūlo griežtinti nelegalių lošimų organizatorių veiklą.
„Kur kas geriau būtų, jei valstybė ir politikai skirtų dėmesį sureguliuoti Lietuvoje neregistruotų internetinių platformų veiklą, kur organizuojami lošimai, skleidžiama nevaržomai reklama, tarp jų ir socialiniuose tinkluose. Valstybė turėtų numatyti aiškesnę prevenciją ir į ją investuoti, o ne ieškoti būdų, kaip uždrausti reklamą“, – kalbėjo IŽA vadovė.
Anot jos, reikėtų imtis prevencijos dėl žmonių apgaudinėjimo kibernetinėje erdvėje ir edukacijos, nes labai daug žmonių praranda didelius pinigus patikėję internetiniais sukčiais.
Seime tikimasi sprendimų dėl lošimų reklamos
Seimo narys liberalas Andrius Bagdonas mano, kad pavasario sesijoje bus priimta įstatymų pakeitimų, bet jis nesitiki, jog vien tik reklamos draudimas padėtų.
„Be jokios abejonės, aš manau, kad pavasario sesijos metu vienokių ar kitokių pakeitimų, jeigu kalbama apie azartinius lošimus, jų bus, ar jie bus radikalesni, ar ne tokie radikalūs, tai man atrodo, kad visų pirma turime sulaukti pilnos, išsamios analizės, kas nutiko (...) Vien apribodami vienaip ar kitaip reklamą mes šitos problemos neišspręsime, manau, kad parlamente tikrai bus daug siūlymų ir karštų diskusijų“, – LRT radijui teigė A. Bagdonas.
Konservatorius Justas Džiugelis sako, kad reklamos reguliavimas galėtų būti tik viena iš galimų priemonių.
„Kalbant apie reguliacines priemones, taip, be abejo, reikia kalbėti ir apie reklamos ribojimą (...) Visos idėjos yra svarstytinos, bet visgi reikėtų žiūrėti sistemiškai“, – tLRT radijui sakė J. Džiugelis.
Socialdemokratas Julius Sabatauskas BNS anksčiau yra sakęs, kad visiškai uždrausti lošimų reklamą „būtų prasminga“, o konservatorius Jurgis Razma pripažįsta, kad „nuolat kyla klausimų dėl per didelės lošimų bendrovių reklamos“.
J. Razma sutinka, kad dabar reklama „nėra kažkokia labai skatinanti lošti“, suprantama labiau kaip informacija, bet ji vis tiek veikia.
„Labai įkyriai peršami pavadinimai vis tiek daro poveikį – primena apie save“, – BNS kalbėjo J. Razma.
„Nesakau, kad reikia visiškai uždrausti (lošimų reklamą – BNS), bet pasiekti, kad jos būtų šiek tiek mažiau ir kad ji būtų dar kuklesnio pavidalo, kažką reikia galvoti“, – BNS yra svarstęs Seimo narys.
O. Mackevičius pranešė, kad lošimų organizatorių išlaidos reklamai itin smarkiai išaugo užpernai – nuo 3,6 mln. eurų 2021 metais iki 11,9 mln. eurų 2022 metais, o pernai, preliminariais duomenimis, jos viršijo 9 mln. eurų.
„2021 metais išlaidos bent jau azartinių lošimų organizatoriai išleido 3,6 milijono eurų, 2022 metais jau 11,85 milijono eurų, 2023 metais, jau gauname duomenis, tai panašu, kad išlaidų bus šiek tiek mažiau, tai yra 9,26 milijono eurų“, – LRT radijui sakė O. Mackevičius.
