Siūlo sumokėti 1 mln. eurų už nesutvarkytas atliekas, ministerija reikalauja 15 mln.

Gamintojai ir importuotojai siūlo Aplinkos ministerijai sumokėti 1 mln. eurų už nesutvarkytas atliekas. Ministerija reikalauja sumokėti maždaug 15 mln. eurų mokesčių.
Vilniaus atliekų rūšiavimo gamykla
Vilniaus atliekų rūšiavimo gamykla / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

Lietuvos aludarių gildijos prezidentas Saulius Galadauskas teigia, jog gamintojai ir importuotojai tiesiog nori baigti šį ginčą, todėl ir siūlo kompensaciją.

„Sutinkame sumokėti už tuos kiekius, kuriems dokumentai ir pažymos panaikinti rinkos tvarkymo kainomis. Mes nevengiame atsakomybės. Tos kainos pakanka sutvarkyti tuos kiekius“, – spaudos konferencijoje antradienį kalbėjo S.Galadauskas.

Anot jo, gamintojai ir importuotojai yra pasiruošę sumokėti 1 mln. eurų.

„1 mln. eurų tai būtų skaičiuojant per abi organizacijas („Žaliasis taškas“ ir Pakuočių tvarkymo organizacija – BNS), kiek panaikinta pažymų ir tai to meto tvarkymo kainomis. Tai ne bauda, o mokestis“, – tvirtino S.Galadauskas.

Jis teigė, kad bus kreipiamasi į teismą, jeigu nepavyks taikiai susitarti su Aplinkos ministerija. Be to, S. Galadauskas įsitikinęs, jog teismo procesą įmonėms pavyktų laimėti. Tam pritarė ir Investuotojų forumo valdybos pirmininkas bei advokatų kontoros „Ellex Valiūnas“ vykdomasis partneris Rolandas Valiūnas.

„Teisminis kelias padarytų nenusakomą tarptautinę žalą Lietuvai kaip teisinei valstybei. Jeigu ne Lietuvos, tai tarptautiniuose teismuose mes bylą laimėtume“, – tvirtino S.Galdauskas.

Pasak jo, gamintojai ir importuotojai neturėtų būti atsakingi už atliekų tvarkytojų veiklą.

„Mus kaltina, kad mes turėjome kontroliuoti, jog „Metrail“ nesukčiautų. „Žaliasis taškas“ ir Pakuočių tvarkymo organizacija patikrindavo dokumentus, bet nenuvažiuosi iš paskos ir nepatikrinsi, ar neužkasė. Mes neturėjome galimybių patikrinti. Galų gale, ar tikrai verslo pareiga tikrinti licencijuotų trečiųjų šalių sąžiningumą?“ – sakė S.Galadauskas.

Aplinkos ministerija anksčiau yra pareiškusi, kad beveik 2 tūkst. įmonių turi sumokėti mokesčius, nes bankrutuojanti Vilniaus atliekų tvarkymo bendrovė „Metrail“ išrašė fiktyvius atliekų tvarkymo dokumentus.

Aplinkosaugininkai 2015–2017 metais tikrino „Metrail“ ir nustatė, kad ši netinkamai sutvarkė 14,5 tūkst. tonų metalinių ir 500 tonų plastiko pakuočių. Už šį kiekį neteisėtai išrašyti atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai buvo išduoti 1,8 tūkst. įmonių. Įsigiję šiuos dokumentus iš „Metrail“, gamintojai ir importuotojai buvo atleisti nuo mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis.

Dėl neteisėtos „Metrail“ veiklos aplinkosaugininkai kreipėsi į teisėsaugą. Ikiteisminį tyrimą atlieka Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba ir Vilniaus apygardos prokuratūra.

Pažymas apie sutvarkytas atliekas „Metrail“ išrašė įvairioms organizacijoms ir viešosioms įstaigoms, į kurias yra susibūrę didieji šalies gamintojai ir importuotojai, pavyzdžiui, viešosios įstaigos „Žaliasis taškas“, Pakuočių tvarkymo organizacija, asociacija EEPA.

2016 metų viduryje Vilniaus aplinkosaugininkai patikrino bendrovę „Metrail“ ir nustatė, kad 2015 metais 5,8 tūkst. metalo pakuočių atliekų ji išvežė Latviją, įmonei „Latvian recycling company“, tačiau pastaroji neperdirba tokių atliekų ir negalėjo išrašyti dokumentų. Šiuo metu Lietuvos teismuose nagrinėjamos kelios bylos, kuriose „Metrail“ yra apskundusi aplinkosaugininkų sprendimus panaikinti jos pažymas apie sutvarkytas atliekas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų