Anksčiau rūpesčių valymo paslaugų ar apsaugos bendrovėms pridariusios vadinamosios „Sodros“ grindys nustato, kad darbuotojo įmokos socialiniam draudimui negali būti mažesnės nei nuo minimalios algos (apie 118 eurų), net jei jis dirba tik vieną valandą per mėnesį. Tačiau jos darbuotojams užtikrina galimybę sukaupti stažą pensijai.
Į Šiaulių merus kandidatuojantis V.Simulikas siūlo išimčių, leidžiančių įmokų socialiniam draudimui išvengti: jei darbuotojas pagal darbo sutartį dirba pelno nesiekiančioje organizacijoje (NVO), arba daugiabučio namo bendrijoje, arba dirba „valytoju ar kiemsargiu ne visą darbo laiką“.
Jau ir dabar yra aibė išimčių, kada „Sodros“ grindys netaikomos: jei darbuotojas dirba keliose darbovietėse, jei darbuotojas jau gauna pensiją arba yra jaunesnis nei 24 metų, arba jam nustatytas 0–55 proc. darbingumo lygis, arba gauna tėvystės, motinystė ar vaiko priežiūros išmokas.
„Daugelis daugiabučių namų bendrijų pirmininkų ir buhalterių į rankas už darbą gauna 50–100 eurų, todėl valstybinio socialinio draudimo įmokas už darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ne už visą darbo laiką, privalės susimokėti darbuotojas arba namo gyventojai, kuriems ir taip sudėtinga išlaikyti bendrijos administraciją“, – argumentuojama aiškinamajame rašte.
O „tokios profesijos kaip valytojai ir kiemsargiai savo esme lemia, kad šių profesijų žmonės nei faktiškai, nei fiziškai negali dirbti visos darbo dienos“.
Įspėjama, kad tokių darbuotojų darbo vietos gali būti naikinamos, o verslo galimybės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose – ribojamos, valstybė dėl to patiria papildomas sąnaudas.
V.Simulikas: bendrauju su žmonėmis, jie kelia šią problemą
Pats V.Simulikas 15min teigia, kad tokį siūlymą teikia ne pirmą kartą.
„Mes bendraujame su nevyriausybininkais, su daugiabučių bendrijų pirmininkais, dalis jų yra senjorai, dirbantys puse etato, o jiems mokesčius reikia mokėti kaip už visą etatą. Daug yra vietų, kur nėra viso etato darbo, o reikia mokėti mokestį kaip už minimalų visą etatą. Tai tuomet yra papildomų išlaidų, tiek daugiabučių bendrijoms, tiek NVO, ypač tais atvejais, kai nori formaliai, tvarkingai ir sąžiningai susitvarkyti“, – sako V.Simulikas.
Jis piktinosi, kad daugiabučių gyventojams reikia rinkti papildomus pinigus bendrijoms išlaikyti.
„Kažkam gal atrodo, kad papildomas 50 ar 100 eurų yra labai maži pinigai, bet kai juos reikia surinkti iš narių arba iš daugiabučių gyventojų – tai yra pinigai. (…) Jei kiemsargis reikalingas pusei etato, kodėl turėčiau mokėti už visą etatą mokesčius? Na nėra logikos. Tai gyvenimiškos problemos, jas kelia žmonės, ne aš keliu“, – kalba V.Simulikas.
Anot jo, Vyriausybė turėtų sugalvoti sistemą, kuri teisingai atsižvelgtų, „kad nebūtų permokami pinigai“.
Nors jau dabar „Sodros“ grindys netaikomos pensijų gavėjams, V.Simulikas pasitelkia ir šį argumentą.
„Daugiausia tokiais atvejais dirba pensinio amžiaus žmonės. Kad jauni žmonės eitų už pusę etato vadovauti daugiabučio bendrijai, ar dirbti valytoju, kiemsargiu beveik nebūna, ten dirba brandūs žmonės“, – sako V.Simulikas.
Įstatyme įrašyta formuluotė, kad išimtis taikoma „valytojui“, tad toks įstatymas neapimtų „plovėjų“, „švaros operatorių“ ar pan.
„Aš noriu, kad Finansų ministerija ar VMI pasižiūrėtų, ar čia yra problema, kad panagrinėtų. Visa tai jie mato, gali būti ir švaros operatoriai, kaip sakot. Čia tikslas – iškelti diskusiją, laukti Teisės departamento išvados. Žiūrėsim, nagrinėsim, vėl bendrausime su žmonėmis, imdami realius pavyzdžius“, – sako V.Simulikas.
SADM: „Sodros“ grindys optimalios, jų keisti neplanuojama
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) akcentavo, kad „Sodros“ grindys jau dabar nėra taikomos dirbantiems pensininkams, o jų pagrindinis tikslas – užtikrinti socialines garantijas.
„Sodros“ grindys buvo įvestos siekiant užtikrinti adekvačias darbuotojų socialines garantijas. Kaip žinoma, 1 metų socialinio draudimo stažas sukaupiamas, jeigu konkrečios rūšies socialinio draudimo įmokos buvo mokėtos nuo 12 minimaliųjų mėnesinių algų sumos. Žmonėms, kurie gauna mažesnį darbo užmokestį nei minimali alga, įskaitomas proporcingai mažesnis konkrečios draudimo rūšies socialinio draudimo stažas“, – teigiama komentare.
SADM pažymi, kad „Sodros“ grindų artimiausiu metu keisti neplanuojama.
„Manome, kad išimčių ratas ir taip yra optimalus“, – teigiama komentare.
LLRI: kas būna, kai neįvertini pasekmių
Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė Ieva Valeškaitė vertina, kad anksčiau neįvertinus visų pasekmių, kurias sukels „Sodros“ grindys, tik dabar pradeda aiškėti problemos – grindis vis prireikia lyginti.
„Seimo nariai vis aptinka, kad dirbantieji už mažiau nei minimalią algą labai nukenčia nuo „Sodros“ grindų, kurias patys prieš metus ir įvedė. Tačiau ką jie daro – ne sprendžia problemą iš esmės, bet vis renkasi pavienius atvejus, kam padėti, lyg kitiems mažiau skaudėtų. Nors iš pradžių „Sodros“ grindis siūlyta įvesti visiems, iš karto buvo išskirtos tam tikros grupės – dirbantieji keliose darbovietėse, jaunimas, pensijų gavėjai, vaikus auginantys tėvai ir pan. Dabar jau susiprasta, kad gyventojų, kuriems „Sodros“ grindys yra tapusios didele našta yra ir daugiau“, – stebisi Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė Ieva Valeškaitė.
Anot jos, nėra aišku, kodėl pasirinkti būtent šie dirbantieji, o ne „pavyzdžiui, sargai, apsauginiai ar sodininkai“.
„O gal ir toliau kasmet šis sąrašas bus pildomas vis naujomis profesijomis, užuot panaikinus šias grindis? Šis projektas yra puiki iliustracija, kas būna, kai įstatymai priimami neįvertinus galimų pasekmių, ypač kai jų aukomis tampa mažiausias pajamas gaunantys žmonės“, – sako I.Valeškaitė.
Anksčiau 15min rašė apie atvejus, kad dėl „Sodros“ grindų darbdaviai ėmėsi gudrybių įdarbindami darbuotojus už 1 eurą kitose darbovietėse, valymo įmonių vadovai kalbėjo apie būtinybę mažinti darbuotojų skaičius.
Palaikymo nėra ir tarp frakcijos kolegų
Nauja iniciatyva nežavi ir valstiečių frakcijos kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojo Tomo Tomilino.
„Sodros“ grindų sprendimas buvo svarbus pasiekimas. Jis nebuvo lengvas, bet yra aiškus rezultatas: smarkiai sumažėjo gaunančių mažiau nei minimali alga skaičius – skaičius siekia apie 50 tūkst., tai Alytaus dydžio miestas. Tai labai svarbu mūsų šalies ateičiai. Taip, kai kurioms organizacijoms labai sunku, bet aš nemanau, kad plėsdami išimtis mes pagerinsime situaciją“, – vertina T.Tomilinas.
Anot jo, NVO kyla didesnių problemų, nei tik „Sodros“ grindys, kurias reikia spręsti kompleksiškai.
