Dirbdami su kvitais, žmonės išlaiko bedarbio statusą ir gauna socialinę paramą, o jų darbdaviai moka tik 9 proc. sveikatos draudimo įmoką. Jei žmogus suteikia 1 750 eurų vertės paslaugų per metus, jis moka 15 proc. gyventojų pajamų mokestį.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministrės Eglės Radišauskienės teigimu, kvitų sistemą galėtų būti peržiūrėta dar šiemet.
„Galvojame, kad galbūt būtų tikslinga peržiūrėti nuostatas ir pasižiūrėti, gal tikrai būtų galima kvitų sistemą plačiau taikyti. Tai yra ir namų ūkio sektorius, ir sodininkystė daržininkystė, tam tikros galbūt valymo paslaugos namuose, kas yra labai populiaru. Iš tiesų mes turime daug nustatytų atvejų, kai yra teikiama neįforminant nei darbo sutarties, nei paslaugų sutarties“, – Seime šią savaitę teigė E.Radišauskienė.
2016 metais su kvitais nors vieną dieną dirbo apie 19,4 tūkst. asmenų, 2015 metais – beveik 18,1 tūkstančio.
Anot jos, dirbančių su kvitais daugėja: „Mes stebime tendenciją, kad tikrai naudojasi, ypač moksleiviai, nepilnamečiai vasaros atostogų metu“.
Ministerijos Socialinio draudimo skyriaus vedėjo Vaidoto Kalinausko duomenimis, 2016 metais su kvitais nors vieną dieną dirbo apie 19,4 tūkst. asmenų, 2015 metais – beveik 18,1 tūkstančio.
V.Kalinauskas BNS pranešė, kad 2016 metais 835 asmenys darbo sutartis iškeitė į darbą su kvitais.
„Vadinasi, perėjo dirbti iš darbo sutarties į paslaugų kvitus. Mes vertintume perėjimą kaip tam tikra prasme neigiamą įtaką „Sodros“ biudžetui, nes pagal kvitus nėra mokamos „Sodros“ įmokos. Tačiau, įvertinus griežtą teikiamų paslaugų laikotarpio ribojimą, vertintume, kad tokio skaičiaus asmenų perėjimas iš darbo sutarties į kvitus įtakos „Sodros“ biudžetui nepadaro“, – BNS teigė V.Kalinauskas.
Į Sveikatos draudimo fondą 2016 metais pervesta 691,5 tūkst. eurų už asmenis, dirbančius su kvitais.
Seimas šią savaitę pradėjo svarstyti 2012 metų lapkritį priimtą Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymo pataisą, kuria siūloma atšaukti tokių paslaugų papildomą kontrolę.
Su kvitais teikiamos laikinos arba vienkartinės paslaugos, kurioms nereikalingi specialūs įgūdžiai, kvalifikacija, leidimai, mokymai. Pas vieną darbdavį su kvitu galima dirbti ne ilgiau kaip du mėnesius per metus, o pas du - iki trijų mėnesių. Gyventojai, dirbdami su kvitais, suteikę paslaugų už 1750 eurų per metus, turi mokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokestį.
