Šiuo metu Nekilnojamojo turto registre daug laiko gaištama informuojant asmenis apie pateiktų prašymų įregistravimo faktus ar atsisakymą juos įregistruoti. Pranešimai apie registro tvarkymo įstaigos priimtus sprendimus siunčiami paštu, nors dažnai asmenys šių pranešimų gauti net nepageidauja, todėl neracionaliai naudojamos valstybės lėšos. Atsižvelgdamas į tai, teisingumo ministras siūlo įteisinti šiuolaikiškus informacijos pateikimo būdus ir asmenis apie Nekilnojamojo turto registro tvarkymo įstaigos priimtus sprendimus informuoti trumposiomis teksto ar vaizdo žinutėmis, teigiama pranešime spaudai.
Nutarimo projekte siūloma atsisakyti rašytinių registro išrašų (pažymėjimų) ir juos teikti tik asmeniui pageidaujant. Vietoj registro išrašų (pažymėjimų) asmeniui teikti tik dokumentą (pažymą), patvirtinantį nekilnojamojo daikto ir (ar) daiktinės teisės, daiktinės teisės suvaržymo ir juridinio fakto įregistravimo (išregistravimo) faktą, atsisakymą įregistruoti (išregistruoti) arba sprendimo priėmimo atidėjimą. Tokiu būdu būtų mažinama administracinė našta ir efektyviai naudojamos valstybės lėšos.
Nutarimo projektu siūloma atsisakyti iš asmens reikalauti pateikti rašytinį santuokos liudijimą, kai vienas iš sutuoktinių (ir užsieniečių) kreipiasi į registro tvarkymo įstaigą su prašymu padaryti žymą apie nekilnojamojo daikto priskyrimą šeimos turtui. Atsisakius tokio reikalavimo, visi reikalingi duomenys apie asmens šeiminę padėtį būtų gaunami elektroniniu būdu iš Gyventojų ir Užsieniečių registrų, kur jie yra kaupiami, o žmogui jokių rašytinių dokumentų papildomai pateikti nereikėtų.
Šiuo metu antstoliai, kredito įstaigos, bankų vindikacijų tarnybos, draudimo įstaigos ir skolų išieškojimo įmonės negali gauti visų, jų teisės aktų nustatytoms funkcijoms arba įstatuose nurodytai veiklai vykdyti reikalingų duomenų, kurie teikiami pagal asmens kodą. Archyviniai registro duomenys neteikiami įmonėms, kurių pagrindinė veikla yra susijusi su atitinkamų viešųjų energetikos ir komunalinių paslaugų teikimu, nors šioms įmonėms tokių duomenų reikia išieškant iš vartotojų skolas arba nustatant už pažeidimus atsakingus asmenis.
Atsižvelgiant į tai, Nutarimo projekte siūloma papildyti archyvinius registro duomenis gaunančių duomenų gavėjų sąrašą, ir nustatyti, kad visi Nekilnojamojo turto registro pirmosios klasės duomenų gavėjai, iš jų ir antstoliai, kredito įstaigos, bankų vindikacijų tarnybos, draudimo įstaigos ir skolų išieškojimo įmonės, nurodę teisėtą ir apibrėžtą duomenų naudojimo tikslą, galėtų gauti visus jų funkcijoms atlikti reikalingus šio registro duomenis.
Šiuo metu juridiniai faktai apie nekilnojamojo daikto paveldėjimą Nekilnojamojo turto registre registruojami tik tais atvejais, kai išdavę paveldėjimo ir (ar) nuosavybės teisės liudijimus notarai perduoda duomenis šio registro tvarkymo įstaigai. Tačiau nuosavybės teisė į paveldėtą nekilnojamąjį daiktą įgyjama palikimo priėmimo metu ir priklauso nuo palikimo atsiradimo momento. Atsižvelgiant į tai, Nutarimo projekte siūloma nustatyti, kad Nekilnojamojo turto registre žymos apie paveldėjimą būtų daromos visais Civilinio kodekso nustatytais palikimo priėmimo atvejais, o šioms žymoms padaryti reikalingi duomenys būtų gaunami ne tik iš notarų, bet ir per sąveiką su Testamentų registru.