Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) įstatymo projektu siūlo įtvirtinti naują sąvoką – rezervavimo sutartį, kuri leistų tiekėjui už joje nustatytą atlyginimą rezervuoti materialinių išteklių atsargas ir prireikus jas perduoti rezervo tvarkytojui už sutartyje nustatytą kainą.
„Įstatymo projektu bus įtvirtinta teisė mokėti tiekėjams už jų patiriamus nuostolius dėl valstybės rezervo atsargų rezervavimo. Taip pat Lietuvos valstybė patirs mažesnius kaštus nei valstybės lėšomis įsigydama materialinių išteklių atsargas“, – teigiama Vyriausybės kanceliarijos pažymoje.
Pasak ministerijos, dabar valstybės rezervo formavimas pagal preliminarias sutartis įpareigoja tiekėjus sudaryti susitarimą su pirkėju nežinant, ar pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis bus sudaryta. Todėl kyla rizika, kad ekstremalių situacijų ar krizės metu, paskelbus mobilizaciją, įvedus nepaprastąją ar karo padėtį, tiekėjai gali jos nepasirašyti.
Anot jos, tokiu atveju valstybė neužtikrins įsipareigojimų aprūpinti gyventojus žemės ūkio ir maisto produktų atsargomis.
Įstatymo projektui įgyvendinti reikės apie 600 tūkst. eurų valstybės biudžeto lėšų per metus. ŽŪM pažymi, kad atsargoms saugoti 2022 metams numatyta papildomai 300 tūkst. eurų, tuo metu banko sąskaitoje ministerija turi 274,5 tūkst. eurų grąžinto PVM, pardavus valstybės rezervo atsargas.
