Finansų ministerija šių pokyčių ėmėsi siekdama suteikti daugiau finansinės laisvės savivaldybėms. Šiuo metu nekomercinio NT turto mokesčiai keliauja į valstybės, o ne savivaldybių biudžetus – 2020 m. tai sudarė 9,6 mln. eurų. Daugiausia savivaldybės gauna iš komercinio NT pajamų.
„Siūloma, kad visos pajamos keliautų į savivaldybių biudžetus ir tam reikia pakeisti ir patį nekilnojamojo turto apmokestinimo modelį“, – sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Šiuo metu galiojanti tvarka – nekomercinis NT apmokestinamas kaip bendras gyventojo turtas, tuo atveju, jei viršija 150 tūkst. eurų – tokio modelio įgyvendinti neleidžia, nes gyventojas gali turėti nekilnojamojo turto vienetų įvairiose savivaldybėse, todėl sudėtinga apskaičiuoti, kuriai savivaldybei mokestis turėtų būti pritaikytas.
Finansų ministerija naująja tvarka siūlo apmokestinti objektus atskirai, kad būtų galima nustatyti priklausomybę savivaldybei ir mokamus mokesčius.
Lengvatinis tarifas būtų taikomas pirmam gyventojo būstui. Šis būtų nustatoma pagal tai, kur žmogus yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą.
Pirmajam būstui skiriami tarifai būtų paskaičiuojami atsižvelgiant į konkrečios savivaldybės NT vertės medianą.
„Mediana yra konkrečios savivaldybės vidurinė turto vertė. Išrikiuojame visus NT objektus, priklausančius gyventojams, į vieną eilę pagal jų vertę. Taigi vidurinė vertė yra tos savivaldybės mediana“, – aiškino G.Skaistė.
Jeigu turto vertė neviršija medianos, NT mokestis turėtų siekti 0,03 proc., nuo pirmos medianos iki antros – 0,06 proc., o jeigu turto vertė viršija dvi medianas – 0,1 proc.
Kitam gyventojo NT, tokiam kaip sodai ar papildomi butai, būtų taikomas 0,1–1 proc. tarifas, o jei turtas naudojamas ūkinėje veikloje – nuo 0,1 iki 3 proc. Tikslius tarifus, vadovaujantis įstatymais, galėtų nustatyti savivaldybė.
NT vertės būtų skaičiuojamos pagal Registrų centro atliekamus masinius vertinimus. „Pagal tas vertes bus suformuluojamos mokestinės deklaracijos, pagal kurias ir bus apskaičiuojamas mokestis“, – kalbėjo ministrė.
Ji pateikė ir konkrečių pavyzdžių. Jeigu senos statybos buto sostinės Žirmūnų rajone mokestinė vertė yra 59 700 eurų, jame gyvenančiam savininkui reikėtų mokėti 0,03 proc. mokestį, kadangi vertė neviršija šiandieninės Vilniaus medianos – 60,1 tūkst. eurų. Mokestis siektų 17,91 eurų per metus.
O Vilniaus senamiestyje esančio 177 tūkst. eurų vertės būsto savininkas, jeigu tai yra jo pagrindinis būstas, pagal tą patį modelį mokėtų 110,89 euro per metus.
Komercinės paskirties NT mokesčių tarifai iki šiol būdavo nustatomi įstatymu.
Finansų ministerija siūlo, kad dalį naujųjų lengvatų nustatytų pačios savivaldybės. Įstatyme būtų paliekamos tam tikros lengvatos, pavyzdžiui, kurios skirtos valstybės skatintinoms sritims, NT, kuris yra su tam tikrais veiklos apribojimais ar, pagal tarptautinę praktiką ir kitiems statiniams, pavyzdžiui, ambasadoms.
Senjorams nuo 65 metų, kuriems kyla sunkumų mokant tokį mokestį, savivaldybės galėtų pasiūlyti mokėjimą atidėti, tačiau ne daugiau nei iki iki 10 metų. Na, arba iki turto perleidimo.
Pagal naująjį siūlymą, savivaldybė galės pati apsispręsti dėl lengvatų kitoms gyventojų grupėms, kurioms gali kilti sunkumų dėl naujojo mokesčio.
Pirmąją tokio mokesčio deklaraciją gyventojai turėtų pateikti iki 2025 m. kovo 1 d. Mokestis paliestų apie 1,2 mln. Lietuvos gyventojų.
