Finansų ministerija palaiko siūlymus – tam reikės Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo pakeitimų, tačiau ragina numatyti saugiklius.
Savivaldos atstovai prašo neapsiriboti tik atsiperkančiomis investicijomis ir norėtų prisidėti, nes daugelis savivaldos projektų nėra atsiperkantys. Seimo BFK pirmininkas
Finansų ministerija palaiko siūlymus – tam reikės Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo pakeitimų, tačiau ragina numatyti saugiklius.
Savivaldos atstovai prašo neapsiriboti tik atsiperkančiomis investicijomis ir norėtų prisidėti, nes daugelis savivaldos projektų nėra atsiperkantys. Seimo BFK pirmininkas Mykolas Majauskas teigia, kad siūlymai galėtų nebent griežtėti.
„Iš deficito skaičiavimų būtų išbrauktos išlaidos, susijusios su naujomis, finansiškai atsiperkančiomis investicijomis“, – trečiadienį komiteto posėdyje, kur svarstyta savivaldybių finansinio savarankiškumo ir lankstumo stiprinimo iniciatyva, kalbėjo M.Majauskas.
Kaip lankstumo sąlyga naujoms investicijoms numatoma „auksinė taisyklė“ – vertinant savivaldybės biudžeto atitikimą fiskalinės drausmės taisyklei, būtų atsižvelgiama (iš išlaidų eliminuojama) į išlaidas finansiškai atsiperkančioms investicijoms. Lankstumo limitai (bendrai ir kiekvienai savivaldybei atskirai ar jų grupei) būtų nustatomi Biudžeto sandaros įstatyme.
„Jog nebūtų taip, kad per metus visos savivaldybės staiga susiplanuos begalę projektų ir visos startuos, ir mes turėsime čia per metus papildomą beveik milijardą išlaidų“, – sakė M.Majauskas.
Pasak M.Majausko, vertinant galimų projektų atsiperkamumą galėtų būti pasitelkta Centrinė projektų valdymo agentūra (CVPA), taip pat Valstybės kontrolė, ji vertintų bendrus skolos limitus.
„Apie 726 mln. eurų – šios dienos skaičiais skaičiuojant, tai yra toks kaip baseinas pinigų, potencialių, skolintų pinigų, kuriuos galėtume suteikti savivaldybėms išnaudoti, pasiskolinti, bet viena labai griežta sąlyga, kad jokia savivaldybė negali perlipti tos nustatytos žalios ribos (skolos įsipareigojimai neturi viršyti 60 proc. nuo prognozuotų pajamų – BNS)", – kalbėjo parlamentaras.
Kaip finansiškai atsiperkančias investicijas jis vardijo projektus, susijusius su vandens, šilumos, atliekų tvarkymo sektoriais, renovacija, energijos taupymu ir kita.
Taip pat būtų numatytas korekcijos mechanizmas: savivaldybės, de facto pažeidusios įstatyme nustatytą balanso taisyklę, turėtų ateinančiais metais formuoti geresnius biudžetus, kad „atsvertų“ nukrypimą nuo balanso taisyklės.
LSA: iniciatyva gera, bet sąlygos per siauros
Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Mindaugas Sinkevičius „auksinės taisyklės“ papildymą finansiškai atsiperkančių investicijų reikalavimu įvardijo kaip Lietuvos specifiką ir perteklinį reikalavimą, kuriuo ignoruojamas faktas, jog daugelis savivaldos projektų neatsiperka.
„Aspektas, apie kurį mes dabar diskutuojame, kad „auksinė taisyklė“ su atsiperkamumo tokiu ženklu ar tokia išnaša, tai čia turbūt jau lietuviškas variantas (...) Mes turime tam tikrą baseiniuką pinigų, bet įmerkti į jį kojas savivaldai vien tiktai atsiperkamumo aspektas, jis greičiausiai bus labai ribojantis“, – sakė M.Sinkevičius.
„CPVA ir dabar vykdo savivaldybių investicinių projektų vertinimą ir labai dažna išvada – Finansų ministerija ir CPVA tikrai patvirtintų, kad – išvados yra nepalankios savivaldai“, – pridūrė jis.
Jonavos rajono meras M.Sinkevičius siūlo konstituciniame įstatyme pernelyg nedetalizuoti reikalavimų, o vėliau juos numatyti kituose teisės aktuose, nes grįžti prie konstitucinio įstatymo paskui bus sudėtinga.
„Siūlyčiau ir prašyčiau apsiriboti „auksinės taisyklės“ įvedimu į konstitucinio įstatymo keitimus, o jau vėliau ar Biudžeto sandaros, ar kituose įstatymuose pasakyti, kam mes leidžiame naudotis ta „auksine taisykle“: ar tik atsiperkančioms, ar kofinansavimui, ar socialinėms ekonominėms“, – teigė M.Sinkevičius.
M.Majauskas teigia, kad dabar svarstoma iniciatyva gali būti pirmuoju pasitikėjimo žingsniu savivaldybėmis ir tuomet ateityje būtų galima svarstyti, kokius dar projektus būtų galima įtraukti.
„Nes ko, paprastai kalbant, bijome: kad skola nepradėtų augti trinkelių klojimo projektų sąskaita (...) Norisi pradėti startuoti nuo kažkokio etapo, kur visi sutariame ir pasitikime, kad taip, galbūt sudėtingas procesas, bet jis bent jau atveria duris skolos augimui, deficito turėjimui su, sakykime, tokiu pasitikėjimo avansu“, – kalbėjo parlamentaras.
LSA direktorė Roma Žakaitienė prašo leisti savivaldybėms kofinansuoti finansinę paramą, kuri ateina, pavyzdžiui, iš Europos Sąjungos.
„Savivaldybė tų tokių grynai investicinių, kurie generuoja pelną ir atneštų papildomas lėšas, jinai nedaro. Jinai atsako už tai, kas jai patikėta įstatyme (...) Mūsų pagrindinis prašymas: visos pataisos yra reikalingos tam, kad savivaldybės galėtų kofinansuoti tą didžiulę finansinę paramą, kuri ateina iš Europos Sąjungos, o gal ir valstybės, numatančios prioritetines sritis“, – kalbėjo R.Žakaitienė.
M.Majauskas atsakė, kad savivalda turi apsispręsti, ar pateikti siūlymai jai apskritai reikalingi, o dabartinis siūlymas gali krypti nebent griežtėjimo, o ne švelnėjimo linkme.
„Jeigu iš to, ką aš girdžiu, jūs nesate tikri, ar jums (savivaldybėms – BNS) to reikia, tai mums to reikia dar mažiau. Ir aš tą sakau su pilna atsakomybe. Jeigu jūs sakote „mes čia norime dar vieną kitą dalyką įtraukti“, tada aš ištraukiu tą, kaip sakyti, vandens užkimštuką, vanduo išbėga ir jūs tada keliaujate atgal į Vyriausybės komisiją ir deratės tada tiesiai su Vyriausybe“, – sakė M.Majauskas.
Ministerija: siūlymai turi potencialo, bet yra tobulintini
Finansų viceministras Mindaugas Liutvinskas sako, kad BFK komitetui pateikti siūlymai yra kompromisiniai, jie galėtų padidinti savivaldybių investicinį lankstumą, kartu užtikrinant viešųjų finansų tvarumą ir nekeliant jam grėsmės.
„Finansų ministerijos akimis, šitas siūlymas, kurį pristatė komiteto pirmininkas (M.Majauskas – BNS), iš principo yra geras, jis turi potencialo ir galėtų būti kompromisiniu siūlymu, aišku, yra daug detalių, kurias reiktų išdirbti“, – sakė M.Liutvinskas.
Jis pastebėjo, kad su papildomu lankstumu turėtų būti užtikrinti ir saugikliai, kuriuos dar būtina detalizuoti, o tam prireiks nemažai pastangų.
„Manome, kad tie saugikliai turėtų būti proporcingi, jie neturėtų būti keičiantys ir iškreipiantys esmę šito pasiūlymo, ir manome, kad tai, kas buvo pristatyta, iš principo, galėtų būti tie kertiniai saugikliai – aišku, dar juos detalizuojant ir iki galo išgryninant“, – sakė viceministras.
M.Majauskas teigė, kad finansų ministrės ir premjerės žodis šiuo klausimu bus „pagrindinis“, o Finansų ministerijos pagalba – labai svarbi.
LSA prezidentas M.Sinkevičius anksčiau yra siūlęs steigti Savivaldybių paskolų ir garantijų programą ar fondą, jam panaudojant Europos Sąjungos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemones, ES struktūrinių ir kitų fondų lėšas, tačiau M.Majauskas tokią galimybę vertino santūriai.
„Aš norėčiau matyti paprastesnį procesą, tiesiog koreguoti konstitucinį įstatymą sudarant (savivaldai – BNS) papildomas galimybes skolintis. Įvairiausi fondai irgi yra galimas variantas, tačiau pakankamai ilgas ir sudėtingas kelias. Fondų steigimui reikalingi atskiri įstatymai, atskira valdymo struktūra ir kiti panašūs dalykai“, – BNS aiškino BFK pirmininkas.
„Aš siūlyčiau eiti trumpesniu keliu“, – pridūrė jis.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ekspertai, vasarį pristatę rekomendacijas Lietuvai, teigė, kad šalies viešosios investicijos tebėra labai mažos, be to, savivaldybės turi mažai fiskalinio savarankiškumo bei galimybių didinti viešąsias investicijas ir išlaidas, taip pat sutaupyti. Organizacija rekomenduoja Vyriausybei suvienodinti taisykles, atsisakyti grynojo skolinimosi limito bei atskirti einamąsias ir kapitalo sąskaitas.
BFK trečiadienį pritarė, kad klausimą toliau nagrinėtų Vyriausybės komisija, diskutuosianti su savivaldybėmis, vėliau projektas grįžtų į Seimą.
