Iki šiol prekes iš Didžiosios Britanijos siunčiantys Lietuvos gyventojai išvengia muitų ir PVM, nes tarp ES šalių vyksta laisva prekyba. Tačiau pasitraukus britams be jokios sutarties, siuntos iš ten bus apmokestintos kaip iš bet kurios kitos trečiosios valstybės, pavyzdžiui, iš JAV ar Kinijos.
Pavyzdžiui, 22 eurų ir didesnės vertės atsiunčiamos prekės yra apmokestinamos 21 proc. PVM, nuo 150 eurų siekiantiems pirkiniams taikomas ne tik PVM, bet ir muito mokesčiai.
Lietuviai perka gausiai
Didžioji Britanija šiuo metu yra populiariausia tarp Europos šalių, iš kurios lietuviai apsiperka internetu daugiausiai. Pavyzdžiui, platformos Perkuinternete.lt užsienio parduotuvių (kurios siunčia į Lietuvą) kataloge 60 proc. iš Europos parduotuvių sąrašo sudaro Jungtinės Karalystės parduotuvės, iš populiariausių dešimtuko – 5 JK parduotuvės, sako Perkuinternete.lt administratorė Dalia Jasiulaitienė.
„Dar, žinoma, reikia palaukti galutinio sprendimo, gal pereinamasis laikotarpis (per kurį papildomai mokesčiai dar nebus taikomi) truks kelis metus“, – sakė ji.
Be to, pastaruoju metu populiarėja pirkimai iš Vokietijos, Prancūzijos, Italijos. „Manau, atsiras daugiau šių šalių parduotuvių siūlančių vertimą anglų kalba. Populiarėja ir adreso nuomos paslauga, kai nebūtina, kad internetinė parduotuvė Europoje siųstų tiesiogiai į Lietuvą. Rinka susireguliuoja. Atsiras daugiau didžiųjų parduotuvių sandėlių Europoje“, – įsitikinusi D.Jasiulaitienė.
Latviai jau mobilizuoja pajėgas
Kol kas sunku pasakyti, ar kovo 29 d., kai įsigalios „Brexit“, taip nutiks su prekėmis iš Jungtinės Karalystės. Tačiau ES valstybių muitinės ir paštai rengiasi kietajam „no deal“ (išėjimo be sutarties) scenarijui.
Pavyzdžiui, Latvijos mokesčių inspekcija jau skelbia besiruošianti naujam apmokestinimui ir padidėsiančiam darbų krūviui. Latvijos kanalas LNT skelbia, kad šalies Mokesčių inspekcija papildomai tam planuoja įdarbinti 48 žmones.
Prognozuojama, kad darbų krūvis padidės tiek oro uostų, tiek pašto darbuotojams, kuriems tenka atrinkti siuntas. Elektroniniai pirkimai iš Didžiosios Britanijos sandėlių yra populiarūs tiek Latvijoje, tiek Estijoje, nes prekės neapmokestinamos PVM.
„Lietuvos paštas“: tai gali turėti įtakos įkainiams
„Lietuvos paštas“ kol kas išlieka santūrus ir teigia stebintis situaciją.
„Kaip ir likę mūsų šalies verslo atstovai, atidžiai stebime Jungtinės Karalystės politinius sprendimus dėl „Brexit“. Natūralu, nes jie gali turėti nemenkos įtakos siuntų bei korespondencijos į šią šalį iš Lietuvos (ir atvirkščiai) įkainiams bei išmuitinimo procedūroms“, – komentare 15min teigia Lietuvos pašto Rinkodaros ir pardavimų direktorius Norbertas Žioba.
Pasak jo, kol nėra aiškus galutinis Jungtinės Karalystės sprendimas dėl buvimo ES nare, konkretaus atsakymo dėl muitinės procedūrų ir galimų „Lietuvos pašto“ įkainių šiai šaliai neturi.
„Atidžiai vertiname situaciją ir atsakingai ruošiamės blogiausiam scenarijui“, – teigė jis.
„Lietuvos paštas“ patvirtino, kad jeigu tas scenarijus pasitvirtintų, muitinės procedūros bei siuntų apmokestinimas būtų analogiškas kaip kitų siuntų iš ne ES šalių narių atveju – pvz., Kinijos ar JAV. Tačiau tai vyktų ne Lietuvos pašto sprendimu, o šalies įstatymų, reguliuojančių prekių ir pašto judėjimą tarp trečiųjų šalių ir ES, nustatyta tvarka.
Kai kurios didžiosios elektroninės prekybos kompanijos, panašu, stiprins savo distribucinius sandėlius kitose ES šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje. Todėl ir toliau galės siųsti prekes be muitų mokesčių ir PVM.
VMI: susiduriame su iššūkiais
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) sako, kad kol nėra aiškumo, iš tiesų susiduriama su iššūkiais.
„Kol „Brexit“ derybų tarp Jungtinės Karalystės ir Europos Sąjungos baigtis nėra aiški, kaip ir kitos šalys narės Lietuva susiduria su iššūkiais teisinio reglamentavimo ir informacinių technologijų valdymo srityse“, – 15min komentavo inspekcijos Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė.
Šiuo metu Inspekcija, pasak jos, peržiūri ir vertina „Brexit“ įtaką VMI veiklos procesams bei informacinėms sistemoms.
„Priimami sprendimai abiem „Brexit“ derybų baigties atvejais, apimantys mokesčių mokėtojų informavimą apie pasikeitimus numatomus atitinkamų mokesčių (PVM, Akcizai ir kt.) srityse bei galimą įtaką mokesčių procedūroms bei e. paslaugoms dėl „Brexit“, taip pat informacinių sistemų pakeitimų inicijavimą, teisės aktų keitimo poreikio vertinimą“, – sakė R.Virvilienė.
