Šiemet planuojamo pradėti statyti SGD terminalo – strateginio Lietuvos objekto – projekto stuburas yra sunertas iš keturių pagrindinių dalių – technologinės, aplinkosauginės, teisinio reguliavimo ir ekonominės. Pastaroji šiuo metu ir kelia daugiausia klausimų.
Beje, daugelis šių klausimų yra išvardyti ir „Klaipėdos naftos“ interneto tinklalapyje, kuriame skelbiamas „SGD terminalo plėtros planas“: pagal kokį verslo modelį veiks terminalas, ar jam bus suteiktas specialios paskirties objekto statusas, kur ir kaip bus realizuojamos per terminalą tiekiamos dujos, kokia prognozuojama jų savikaina?
Taigi, reikalo esmė – skaičiai, tačiau su šiuo projektu susiję subjektai ir toliau kalba tai, kas buvo aišku dar Gedimino Kirkilo Vyriausybės laikais: SGD terminalas Lietuvai būtinas, nes jis užtikrins galimybę turėti alternatyvų dujų tiekimą, sudarys sąlygas tikėtis pigesnių dujų ir labai prisidės prie dujų rinkos mūsų šalyje sukūrimo.
50 mln. JAV dolerių. Už ką?
Politinis projekto aspektas – aiškus, be to, SGD terminalo statybai, kaip rodo naujausia „Klaipėdos naftos“ užsakymu atlikta apklausa, pritaria daugiau nei pusė gyventojų, todėl lieka išsiaiškinti ekonominius argumentus.
Peržiūrėjus šūsnį pranešimų, susijusių su SGD terminalo projektu, aišku tik tiek, kad vienintelis žinomas ir nuolat kartojamas skaičius yra 2014-ųjų pabaiga. Tada turi būti baigtas statyti ir pradėtas eksploatuoti SGD terminalas.
SGD terminalo technologijos schema ir įgyvendinimo veiksmų planas
Skaičių deficitą puikiai iliustruoja ir naujausias pavyzdys – vasario viduryje „Klaipėdos nafta“ turėtų pasirašyti sutartį su norvegų kompanija „Höegh LNG“ dėl plaukiojančio laivo – gamtinių dujų saugyklos su dujinimo įrenginiu nuomos. Bet „Klaipėdos nafta“ apie labai svarbų pirkinį tepasakė tiek: „Höegh LNG“ pasiūlymas buvo pripažintas ekonomiškai naudingiausiu – geriausias pasiūlymo kainos ir kokybės santykis“.
Pranešimo pabaigoje dar patikslino, kad tai bus „dešimties metų trukmės nuomos sutartis su plaukiojančios suskystintų gamtinių dujų saugyklos tiekėju, kuri „Klaipėdos naftai“ numatys ir teisę pasibaigus sutarties terminui laivą išsipirkti“. Taip pat tiekėjas užtikrins, jog plaukiojanti suskystintų gamtinių dujų saugykla į Klaipėdos uostą atplauktų ir veiklos pradžią skelbtų 2014 m. pabaigoje.
„Siekiama, jog pasikeitus valdžiai šio projekto nebūtų galima nei atsukti atgal, nei sužlugdyti. Todėl greitis, o ne skaičiai ir yra šiuo metu projekto didysis tikslas“.
„Höegh LNG“ savo investuotojams pranešė kiek daugiau. Norvegai nurodė, kad iš nuomos kasmet tikisi gauti apie 50 mln. JAV dolerių (apie 131 mln. Lt) EBITDA (pelno prieš mokesčius, palūkanas, nusidėvėjimą ir amortizaciją). O laivą pagal iš anksto sudarytą ilgalaikę sutartį pastatys Pietų Korėjos koncernas „Hyundai Heavy Industries“.
Iš šių skaičių ekspertai gali pasakyti tik tiek – jeigu minimi 50 mln. JAV dolerių jau bus grynas pinigų srautas (EBITDA), tai laivo nuomos sąnaudos bus apie 60 mln. JAV dolerių (apie 157 mln. Lt) per metus.
Kitas klausimas – kokia šio laivo vertė? O dar tiksliau – kiek šis laivas kainuotų, jeigu Lietuva jį nusipirktų iš karto ir kokia jo vertė bus po 10 nuomos metų? Be to, ar po to laiko mes jį privalėsime išpirkti, ar bus numatytos ir kitos galimybės?
Svarstoma, kad toks laivas galėtų kainuoti apie 200 mln. eurų (690 mln. Lt), o valstybei šią sumą dabar sukrapštyti būtų sudėtinga, todėl ji pasirinko nuomą.
Kaimyninė Lenkija 2014 metais taip pat planuoja turėti SGD terminalą. Jis bus stacionarus ir turės dvi stacionarias saugyklas krante, į kurias iš atplaukusių laivų bus supilamos skystos dujos. Lenkai nurodo, kad ši statyba jiems kainuos maždaug 600 mln. eurų (2 mlrd. 70 mln. Lt).
Kodėl taip skubama?
„Klaipėdos nafta“ nurodo, kad vasarį ruošiama pasirašyti sutartis jai numatys teisę pasibaigus sutarties terminui laivą išsipirkti. Tačiau 2012 metų Vyriausybės nutarimo projekte „Dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo įrengimo“ rašoma, kad „Klaipėdos naftai“ SGD terminalą vėliau gali tekti perduoti valstybės kontroliuojamam gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriui.
Energetikos ministerija taip pat yra ne kartą minėjusi, kad kai nuo „Lietuvos dujų“ bus atskirta dujų perdavimo sistema, ji su nuomojamu laivu turėtų būti sujungta į vieną valstybės valdomą įmonę. Tokiu atveju, pasak energetikos ministro Arvydo Sekmoko, „Klaipėdos nafta“ ir smulkieji akcininkai nepatirs jokių nuostolių.
Tai kas tuomet nuo 2014 metų antro pusmečio mokės už plaukiojančios gamtinių dujų saugyklos nuomą?
Jeigu tai daryti vis dėlto tektų „Klaipėdos naftai“, tai ji spėtų iš savo pelno sukaupti lėšų dviem nuomos įmokoms. Tai yra daugiau nei 100 mln. JAV dolerių (apie 262 mln. Lt). Bet tik tuo atveju, jeigu per tą laiką nemokėtų akcininkams dividendų ir nesiskolintų iš bankų.
Pabrėžtina – visa tai yra tik prielaidos ir pasvarstymai, nes „Klaipėdos nafta“ sako, kad į visus šiame tekste iškeltus klausimus ji galės atsakyti ne anksčiau, kaip vasario viduryje, kai bus pasirašyta nuomos sutartis su „Höegh LNG“.
Dabar ši informacija – konfidenciali. „Klaipėdos nafta“ yra tik šio projekto vykdytoja, todėl pykti ant jos, kad nepateikia visų skaičių, susijusių su plaukiojančia gamtinių dujų saugykla, būtų neteisinga. Šiam dideliam projektui diriguoja A.Sekmoko vadovaujama Energetikos ministerija. O tai, kad energetikos ministro ir visos jo vadovaujamos ministerijos silpniausia vieta – komunikacija, aišku jau seniai.
Kita vertus, toks atkaklus nekalbėjimas apie SGD terminalo verslo modelį ir su juo susijusius skaičius turi ir kitą priežastį. Viešuose pranešimuose nuolat pabrėžiama, kad „viskas turi veikti iki 2014 metų pabaigos“, tačiau dabartinė projekto visų dalių darbų skuba siejama su gerokai ankstesne data.
Energetikos ministerija, projektą vykdanti „Klaipėdos nafta“ ir trejiems metams projektui valdyti pasamdyta kompanija „Flour“ milžinišku tempu varo arklius todėl, kad siekiama, jog iki Seimo rinkimų SGD terminalo statyba būtų pasiekusi tokią stadiją, jog, pasikeitus valdžiai, šio projekto nebūtų galima nei atsukti atgal, nei sužlugdyti. Todėl greitis, o ne skaičiai ir yra šiuo metu projekto didysis tikslas.
Nori tiekėjo, turėk pirkėją
Yra dar vienas svarbus klausimas – kiek per SGD bus importuojama gamtinių dujų? Lietuva per metus sunaudoja maždaug 3,1 mlrd. kub.m gamtinių dujų. „Klaipėdos nafta“ sako, kad dar sudėtinga atsakyti, kiek ir kada bus perpumpuojama dujų per SGD terminalą. Tačiau tikimasi, kad jis tieks ne mažiau nei 25 proc. šaliai reikalingų dujų.
Tai kas tuomet nuo 2014 metų antro pusmečio mokės už plaukiojančios gamtinių dujų saugyklos nuomą?
Specialistai skaičiuoja, kad jeigu per terminalą bus importuojama apie milijardas kub. m dujų, o norvegams už nuomą per metus teks mokėti 50 mln. JAV dolerių (apie 131 mln. Lt), tai 1000 kub. m gamtinių dujų išdujinimas turėtų kainuoti mažiausiai 50 JAV dolerių (apie 131 Lt). Juos tektų pridėti prie dujų savikainos, o į galutinę kainą įtraukti ir pelno dalį. SGD terminalo plėtros plane rašoma, kad „išnykus tiekėjo monopolijai dujų kaina sumažėtų 10–30 proc.“
Šių metų sausio pradžioje, pavyzdžiui, pagal ilgalaikį kontraktą Ispanijai tiekiamos Alžyro suskystintos gamtinės dujos kainavo 28 eurus/MWh (96 Lt). Tuo pačiu metu taip pat pagal ilgalaikį kontraktą Vokietijai tiekiamos rusiškos dujos kainavo 31 eurą/MWh (apie 107 Lt). Vienoje likvidžiausių Nyderlandų TTF biržoje dujų neatidėliotinų sandorių (SPOT) kaina sausio pradžioje siekė 22 eurus/MWh (apie 76 Lt).
„Klaipėdos nafta“, dirbdama visus parengiamuosius terminalo darbus, tuo pat metu derasi ir su potencialiais SGD tiekėjais. 2011 metų pabaigoje pasirašyta pirmoji preliminari sutartis su „Lietuvos energija“ dėl dujų pirkimo apimčių ir sąlygų iš būsimo suskystintų gamtinių dujų terminalo. Šis žingsnis rodo, kad derantis su potencialiais pirkėjais jau turi turėti atsakymą, kas pirks suskystintas dujas.
„Lietuvos dujos“ daugiausia uždirba iš savo verslo klientų, todėl logiška, kad ir „Klaipėdos nafta“ pirmiausia sieks pervilioti dalį šių klientų.
Pabaiga – 2015 metai
Neatmetama galimybė, kad tarp SGD pirkėjų gali būti ir pačios „Lietuvos dujos“. Jos nuo šių metų pradžios dujas perka iš „Gazprom“ antrinės bendrovės Europoje „Gazprom – Export“. Tačiau ši sutartis baigiasi 2015 metų pabaigoje, o bendrovė gali laisvai pasirinkti tiekėją.
Kol kas nei „Lietuvos dujų“ akcininkai, nei pati bendrovė neatskleidžia, kaip nuo 2015 metų ji ruošiasi konkuruoti su SGD terminalu, tačiau užtikrina, kad vamzdynais tiekiamų dujų kainos bus konkurencingos.
Be to, „Lietuvos dujų“ atstovai pastaruoju metu ne kartą yra minėję, kad jie pritaria dujų tiekimo alternatyvų sukūrimui, nes tai garantuoja dujų verslo mūsų regione išlikimą ir plėtrą.
„Kai dabar tokios alternatyvos nėra, tai mums nuolat prikišama, kad rusiškų dujų tiekimas yra nepatikimas, o kainos nepagrįstos. Dėl tokio požiūrio gamtinės dujos Baltijos šalyse praranda patrauklumą bei plėtros galimybes“, – taip bendrovė formuluoja savo poziciją.
Būsimas SGD terminalas, specialistų teigimu, Lietuvą „prijungs“ prie pasaulinės dujų rinkos. Tai atvers galimybę į Lietuvą importuoti ne tik produktą – dujas, bet ir pasaulinę jų kainą. Aišku viena – kai tik Klaipėdoje bus pastatytas SGD terminalas, ir nesvarbu, ar jis veiks, ar – ne, nuo pat pirmos jo atsiradimo minutės dujų kaina Lietuvai bus pasaulinė.
Šis straipsnis buvo spausdintas savaitraštyje „15min“, visą savaitraštį rasite čia.
