Darbas – už 2,20 Eur per valandą be artbatpinigių
Skaitytojos teigimu, gauti darbą Palangoje nėra sunku, pasiūlymų – nuo skrajučių dalintojo iki padavėjo ar picų kepėjo – apstu.
„Praeitais metais dirbau daug darbų, nes norėjau įgyti patirties: dalijau skrajutes, prekiavau ledais, kepiau Palangos poilsiautojų pamėgtus vaflius, sėdėjau dviračių nuomos punkte, pardavinėjau vaisius su šokoladu. Tačiau, sulaukusi pilnametystės, nusprendžiau įsidarbinti čia padavėja“, – rašo ji.
Pasak skaitytojos, kavinių Palangoje daug, tad nuspręsti, kur dirbti, buvo sunku. Teko siųsti savo CV į nemažai kavinių, vėliau eiti į darbo pokalbius.
„Viename prašmatniame restorane buvo labai įdomi sistema. Atėjus į darbo pokalbį kolektyvas pasirodė draugiškas, viršininkai malonūs. Bet ten yra du padavėjų tipai: padavėjai ir vyr. padavėjai. Pastarieji priima užsakymus, bendrauja su klientais, o arbatpinigius pasilieka sau. Padavėjai (tokį darbą siūlė man) dirba juodą darbą: nešioja užsakymus, uždirba 2,20 euro per valandą ir arbatpinigių negauna“, – pasakoja skaitytoja.
Laiško autorė rašo, kad toks pasiūlymas jos netenkino ir ji susirado darbą kitur. Iš pirmo žvilgsnio atrodė, kad ten viskas puiku – padavėjai gauna arbatpinigius ir 5 procentų pinigų sumą nuo apyvartos. Į darbą ją priėmė, dirbti sekėsi gerai, jokių problemų nekilo iki tol, kol atėjo algų diena.
Anot skaitytojos, ši vasara labai prasta, žmonių labai mažai, tad ji net neuždirbo minimalaus atlyginimo.
„Minimalią algą man vis tiek sumokėjo, tačiau iš algos išskaičiavo išlaidas už apgyvendinimą, t.y. 150 eurų. Taip neliko pusės atlyginimo“, – apie realybę populiariame Lietuvos kurorte pasakoja ji.
Klientai išeina nesusimokėję
Skaitytojos teigimu, Palangoje apsilankantys vasarotojai retai būna dosnūs artbatpinigių.
„Būna, kad stalas palieka 1–3 eurus ar net daugiau ir tu jau džiaugiesi, nes tai tikrai daug. Dažnai pasitaiko, kad sąskaita būna didelė, tu lakstai, siūlai, bendrauji, o klientai nepalieka nė cento artbatpinigių. Tada iš tikrųjų pasidaro labai pikta, – sako ji. – Pasitaiko ir dar blogesnių atvejų – žmonės išeina nesusimokėję, o tada padavėjas turi apmokėti visą arba pusę sąskaitos (tai priklauso nuo darbdavio) iš savo kišenės.“
Neretai padavėjai sulaukia skundų iš klientų apie tai, kad maistas neskanus, jame per daug druskos ar sriuba per aštri. Tokiu atveju jie nepalieka artbatpinigių, visą kaltę verčia padavėjams ir pastariesiems tenka spręsti konfliktus.
„Tai ar verta dirbti padavėju? Verta, bet tikrai ne Palangoje“, – apibendrina laiško autorė.
Darbo inspekcija: išskaičiuoti apgyvendinimo išlaidų iš atlyginimo negalima
Pasak Valstybinės darbo inspekcijos Komunikacijos skyriaus vedėjos Marijos Čereškevičiūtės, darbdavys iš darbuotojo atlyginimo išskaičiuoti išlaidų už apgyvendinimą negali.
„Išskaitos iš darbuotojo atlyginimo galimos tik tada, kai darbuotojas turi grąžinti darbdaviui pagal paskirtį nepanaudotas ar dėl skaičiavimo klaidų permokėtas lėšas bei tada, kai darbuotojas padarė savo darbdaviui žalą ir ją turi atlyginti“, – sako specialistė.
Darbdavys privalo mokėti darbuotojui sutartą atlygį ir negali išskaičiuoti lėšų.
Jos aiškinimu, tuo atveju, kai šalys susitaria dėl kompensacijos už apgyvendinimo išlaidas, jos taip pat turi sutarti, kokiu būdu kompensacija teikiama.
„Darbuotojo darbo užmokestis yra atlyginimas už darbą, kurį darbdavys privalo jam išmokėti. Minėta darbdavio kompensacija už darbuotojo gyvenamojo būsto nuomą ir kitas apgyvendinimo išlaidas į darbo užmokestį neįeina (t. y. nelaikoma darbo užmokesčio dalimi), todėl darbdavys privalo mokėti darbuotojui sutartą atlygį ir negali išskaičiuoti lėšų, nepaisant to, kad jie sudarė papildomą susitarimą prie darbo sutarties“, – teigia M.Čereškevičiūtė ir priduria, kad jei darbuotojui neteisėtai daromos išskaitos, jis turi teisę kreiptis į darbo ginčų komisiją.
