Viliasi, kad gyventi skydiniame arba moduliniame name taps norma
Visos klasteriui priklausančios bendrovės didžiąją dalį, o kartais ir visą pagamintą produkciją eksportuoja. Įprastai – į Skandinaviją. Lietuvoje skydiniai arba moduliniai namai sunkiai skinasi kelią. Jei individualius medinius namus dar kas ryžtasi užsisakyti, tai apie karkasinius individualius ar skydinius daugiabučius Lietuvoje nedrįstama nė pagalvoti.
O Norvegijoje tokie daugiabučiai nieko nestebina. Todėl ir didžioji dalis verslininkų produkcijos iškeliauja kaip tik ten. Pasitelkę aukštojo mokslo atstovus verslininkai siekia sukurti produktus, kurie atitiktų energiškai efektyvaus ir pasyvaus namo standartą arba jį viršytų, taip įgytų konkurencinį pranašumą.
Į klasterį susitelkė drąsiausi, siekiantys bendrų tikslų
Klasterio kūrimo procese nuo pat pradžių aktyviai dalyvavo VšĮ „Versli Lietuva“ klasterių plėtros koordinatorius Darius Lasionis. Jis konsultavo įmones formuluojant klasterio tikslus, strategiją, veikimo modelį, teikė rekomendacijas, paremtas praktiniais sėkmės pavyzdžiais, bei padėjo pritraukti naujų narių.
„Šio klasterio vienas iš tikslų – kurti naujus konstrukcinius, inžinerinius produktus pagal energiškai efektyvių, pasyvių ir išmanių namų standartą, juos sertifikuoti, taip sukuriant ir teikiant rinkoms pridėtinės vertės produktą. Klasteriui priklausančios bendrovės įsipareigojo ypač daug dėmesio skirti gamybos kokybei, kompetencijai didinti, tarpusavio veiksmų koordinavimui ir pasitikėjimo kultūros kūrimui. Įgyvendinus šiuos tikslus, klasteryje dalyvaujančios įmonės įgis konkurencinį pranašumą, padidins surenkamų medinių namų gamybos apimtis ir eksportą“, – sakė D.Lasionis.
Žymaus veiklos suaktyvėjimo verslininkai tikisi artėjant 2020-iesiems. Nuo tada visi Europoje statomi namai turės būti pasyvūs ir energiškai efektyvūs.
Prasidėjus diskusijoms apie klasterio kūrimą, nauja idėja susidomėjo net kelios dešimtys interesantų.
„Ne visi jie – statytojai. Buvo ir įvairių paslaugų teikėjų, langų gamintojų. Todėl klasteryje liko 7 nariai, kurie nusprendė veikdami kartu siekti bendrų tikslų”, – patirtimi dalinosi D.Lasionis.
Dabar klasteris jungia UAB „HTCC“ (Klaipėdos r.), UAB „Kegesa“ (Kretingos r.), UAB „Kriautė" (Panevėžio m.), UAB „Liskandas" (Klaipėdos r.), UAB „Pasyvūs namai“ (Kretingos r.), UAB „Skado medis“ (Rokiškio raj.), UAB „Massive Wood Construction“ (Šiaulių r.) ir Vilniaus Gedimino technikos universitetą.
Mažos bendrovės dideliems užsakovams – neįdomios
Klasteriui priklausančios bendrovės rinkos sąlygomis dirba daugiau nei dešimtmetį, tačiau veikdamos atskirai jos yra nepajėgios įvykdyti didžiųjų užsakymų. Tokios bendrovės užsakovams neįdomios. „Būdamos klasteryje – vienoje stiprioje komandoje – jos gali kooperuoti savo jėgas ir pritraukti stambiuosius klientus“, – apie klasterio naudą svarstė 13 metų skydinius namus gaminančios UAB „Kegesa“ vadovas Petras Kiminius.
Žymaus veiklos suaktyvėjimo verslininkai tikisi artėjant 2020-iesiems. Nuo tada visi Europoje statomi namai turės būti pasyvūs ir energiškai efektyvūs. O tai lengviausiai įgyvendinama statant kaip tik skydinius ir modulinius namus.
Klasterio idėjos autorius Martynas Ramonas, gavęs sertifikatą „Pasyvių namų institute“ („Passive House“) Darmštate, Vokietijoje, įsitikinęs, kad tapusios naujojo klasterio dalimi įmonės gaus pridėtinę vertę konkurencinėje aplinkoje.
„Didžiulė problema tarp surenkamų namų sektoriuje dirbančių įmonių buvo užsakymų nepastovumas ir „įsivėlimas“ į pigių kainų segmentą, kuriame, žinoma, pelningumas yra mažesnis. Klasteris padeda sukurti išskirtinį produktą, pridėtinę vertę konkurencinėje aplinkoje. Susijungusios į „Energiškai efektyvių ir pasyvių namų klasterį“ įmonės galės konkuruoti dėl didesnių užsakymų.
Taip pat jos turės vieną stiprų prekinį ženklą, su kuriuo vykdys pardavimus strateginėse užsienio rinkose, galės atstovauti savo įmonei bendrose parodose ar verslo misijose. Galimybė dalintis žiniomis ir kontaktais taip pat duos naudos kiekvienai įmonei, tapusiai šio klasterio nare“, – teigia M.Ramonas.
