Savivaldybės Finansų skyriaus parengtame sprendimo projekto aiškinamajame rašte rašoma, kad 2 su trupučiu milijono litų paskolai imti bus skelbiamas atviras konkursas, vadovaujantis Lietuvos viešųjų pirkimų įstatymu. Paskolą planuojama imti dešimčiai metų. Ji bus grąžinama iš savivaldybės biudžeto lėšų kiekvienais metais lygiomis dalimis.
Miesto biudžeto subalansuoti ir vėl nepavyko, todėl trūksta maždaug 4 mln. litų įvairiems investiciniams projektams vykdyti. Pusė šios sumos liko nuo praėjusiais metais paimtos paskolos, todėl šiemet ketinama papildomai skolintis likusią sumą – dar 2 mln. litų.
Ar pateiks, sunku pasakyti – praėjusiais metais imant paskolą nė vienas bankas neatsiliepė, savivaldybei teko derėtis tiesioginių derybų būdu.
Per dešimt metų reikės grąžinti ne tik visą paskolą, bet ir palūkanas, kurias kol kas sunku suskaičiuoti, kol bankai nepateikė pasiūlymų. Ar pateiks, sunku pasakyti – praėjusiais metais imant paskolą nė vienas bankas neatsiliepė, savivaldybei teko derėtis tiesioginių derybų būdu.
Trūksta pinigų
Už skolintus pinigus ketinama parengti išorinės vaizdinės reklamos Šiaulių mieste specialųjį planą, transporto organizavimo Šiaulių mieste specialųjį planą (abu po 70 tūkst. litų). Pinigų reikia ir dailininko G.Bagdonavičiaus namo išsaugojimui (190 tūkst. litų), kuris yra pripažintas kultūros paveldu, tačiau daug metų iki šiol buvęs valdžios užmirštas ir apleistas.
Už 110 tūkst. litų ketinama rekonstruoti Liepų gatvę. 57 tūkst. litų reikia lopšelio-darželio „Pupų pėdas“ remontui. Apie 90 tūkst. litų ketinama skirti, įkuriant nestacionarių socialinių paslaugų padalinius socialinės rizikos asmenims Šiaulių miesto socialinių paslaugų centre.
Planuojama plėsti ir stacionarias socialines paslaugas, įrengiant naujas Šiaulių miesto savivaldybės globos namų patalpas (74 tūkst. litų).
Didžiausios sumos numatytos dviem projektams – daugiau nei pusė milijono litų efektyviam gamtos išteklių valdymui ir apsaugai Jelgavos ir Šiaulių miestuose ir beveik 1 mln. litų Šiaulių miesto pramoninio parko infrastruktūros plėtrai.
Parduoda bankams
Nuostabą kelia tai, kad įvairiausių paskolų prisiėmusi miesto valdžia nebežino, kokia yra tikroji miesto skola. Tame pačiame aiškinamajame rašte, kuris pateikiamas miesto Tarybos nariams bei visuomenei susipažinti, nurodoma, kad paėmus 2 mln. litų paskolą bendra skola sudarys apie 60 mln. litų. Nors dar visai neseniai ir tik remiami prie sienos valdininkai pripažino, kad bendra miesto skola yra žymiai didesnė – apie 90 mln. litų. Tiesa, tas skirtumas (apie 30 mln. litų), anot savivaldybės Finansų skyriaus, yra kiek kitokia skola.
Valdininkai į bendrą skolą neįtraukia parduotų skolų bankams. Savivaldybė savo įmonėms yra skolinga nemažas sumas, neišgalėdama jų grąžinti, skolas pardavė bankams. Kai kurių skolų palūkanas priverstos mokėti pačios bendrovės.
Įsivaizduokite, darbdavys šį mėnesį jums turi išmokėti atlyginimą už praėjusį mėnesį. Buhalterijoje toks mokėjimas susidaro kaip skola, bet tai nėra skola.
Valdininkai tikina, kad tokias skolas galėjo nupirkti nebūtinai bankas, o ir skolomis tai vadinti neva negalima.
„Įsivaizduokite, darbdavys šį mėnesį jums turi išmokėti atlyginimą už praėjusį mėnesį. Buhalterijoje toks mokėjimas susidaro kaip skola, bet tai nėra skola“, – žurnalistams prieš mėnesį paaiškinti, kas yra tikrosios savivaldybės skolos, bandė Finansų skyriaus vedėja Regina Janušauskienė.
Užmerkia akis
Dienraščio „Šiaulių naujienos“ anksčiau kalbinti ekonomistai teigė, kad savivaldybės, skirtingai nuo fizinių asmenų, gali turėti tam tikrą skolų bagažą, tačiau jis turi būti pamatuotas.
„Valstybė ir savivaldybės apsibrėžia optimalų skolos lygį, kurį gali išlaikyti. Tačiau tai nereiškia, kad yra normalu visuomet išleisti daugiau nei gaunama pajamų – tai jau yra neatsakingo finansų valdymo pavyzdys. Deja, valstybė šia liga serga nuo nepriklausomybės atgavimo. Kai kuriose savivaldybėse, deja, išlaidos nuolat viršija pajamas, nes įstatymai nepakankamai reglamentuoja jų finansų valdymą ir finansinius įsipareigojimus“, – tvirtina vieno Lietuvos komercinių bankų ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Europos institucijos dar praėjusiais metais Lietuvai buvo nurodžiusios aiškiai fiksuoti šalies ir savivaldybių skolas bei neslėpti dalies skolų po „komunaliniais mokėjimais“. Pasiteiravus konkrečiai apie tai Finansų ministerijos, buvo gautas tik abstraktus atsakymas, kad savivaldybės privalo labai atsakingai tvarkyti savo finansus.
Įvertinus tai, kad vien Šiaulių miesto savivaldybės skolų skirtumas tarp oficialiai deklaruojamos ir tikrosios yra dešimtys milijonų, susidaro įspūdis, kad įsivesti eurą Lietuvai yra žymiai svarbiau nei subalansuoti viešuosius finansinius srautus. Vardan didelio tikslo, panašu, ministerija užmerkia akis ir nemato savivaldybių tikrųjų skolų.
Paėmus 2 mln. litų paskolą bendra Šiaulių miesto savivaldybės skola sudarys apie 60 mln. litų, kuriuos, ko gero, teks grąžinti jau eurais.
