„Reikalinga politinė valia suvaldyti procesą, kad išieškotojų veikla būtų prižiūrima ir kontroliuojama. (...) Nes skolų išieškojimo veikla dabar yra žaidimas be taisyklių (...) Išieškotojų įmonių asociacijos daro įtaką Seimo politikams“, – antradienį spaudos konferencijoje Seime sakė Nukentėjusių nuo bankų, skolų išieškotojų ir antstolių veiklos iniciatyvinės grupės atstovė Rasita Kraujelytė.
Pasak jos, skolų išieškotojų įmonės turėtų būti skelbiamos viešame registre. Be to, ji siūlo svarstyti galimybę įkurti valstybės instituciją, kuri užsiimtų gyventojų skolų išieškojimu.
Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos prezidentė Alvita Armanavičienė informavo, kad skolų išieškojimo įmonių veikla yra licencijuojama Latvijoje, Vokietijoje. Jungtinėje Karalystėje, jos teigimu, skolų išieškojimo įmonės yra valstybinės, Švedijoje irgi veikia valstybiniai antstoliai, o Suomijoje uždraustas prievartinis skolų išieškojimas.
Ji priekaištavo, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerija skolų išieškojimo nereglamentuoja nuo 2016 metų, kai tai padaryti ją įpareigojo Vyriausybė.
R.Kraujelytės duomenimis, dabar Lietuvoje yra apie 1,5 mln. išieškojimo bylų, jomis siekiama atgauti apie 4,3 mlrd. eurų skolų.
