Krizės metu netekęs gerai apmokamo darbo Mindaugas teigia dabar negalintis mokėti paskolos, nes naujo darbo algos vos pakanka savo, draugės ir trejų metų dukrelės reikmėms. Vienintelė išeitis, vaikino manymu, būtų emigruoti ir paskelbti savo bankrotą.
„Nieko kito ir nebesugalvoju – arba pasikarti, arba bankrutuoti. Norisi kažkokią išeitį turėti, gyvenimą turėti“, – 15min.lt sakė panevėžietis Mindaugas.
117 tūkst. Lt butui Panevėžyje pirkti Mindaugas iš banko „Swedbank“ pasiskolino 2007 metais, būdamas vos 19 metų. Vaikino alga tuomet nebuvo didelė – vos 1,5 tūkst. Lt. Tačiau aliuminio konstrukcijų montuotoju dirbęs panevėžietis teigia tuomet daug pajamų gaudavęs nelegaliai.
„Tada padėdavau draugams, kolegoms, dirbdavau papildomai su savo įrankiais. Sakiau moteriai (banko konsultantei – 15min.lt), kad gaunu labai daug, ir kad visi daug pajamų nelegaliai gauna, nes statybų sektorius ir pan. Paskolą ėmiau trisdešimčiai metų. Aš tikrai netingiu, ir noriu dirbti bei užsidirbti, tuo momentu atrodė, kad tų darbų buvo ir bus“, – pasakojo vaikinas. Kartu su nelegaliomis pajamomis jis per mėnesį gaudavo 4–5 tūkst. Lt.
Tačiau pasaulį užklupusi finansų krizė neaplenkė ir Mindaugo – vaikinas neteko darbo, taigi ir galimybės mokėti bankui. Parduoti buto ir taip atsiskaityti su banku vaikinas net nesiėmė svarstyti – sprogus nekilnojamojo turto kainų burbului jo butas Panevėžyje nuvertėjo kone perpus. Todėl Mindaugas su šeima persikraustė pas mamą, o butą išnuomojo.
Dvejus metus įmokų bankui nereikėjo mokėti – veikė būsto paskolų draudimas. Tačiau dabar Mindaugas jau privalo bankui kas mėnesį pervesti 1 040 Lt. Nors vaikinas jau vėl turi darbą, neuždirba nė tūkstančio litų, todėl bankui atiduoda visą savo algą, likusią dalį sumos padengia Mindaugo gyvenimo draugė.
„Pusę metų gal darbe tempsiu, dar gyvensiu iš mamos, gal vėl nelegaliai išeis užsidirbti. Bankas pasiūlė skolintis iš draugų, buvo pasiūlyta pasikarti – gausiu draudimą ir nereikės mokėti paskolos“, – skundėsi Mindaugas.
Visgi Mindaugas teigia matąs ir kitą išeitį – emigruoti ir pasiskelbti bankrotą. Žiniasklaidoje paskaitęs sėkmingai bankrutavusių lietuvių istorijų, jis ir kreipėsi į 15min.lt prašydamas jiems padėjusių advokatų kontaktų.
Su advokatais Mindaugas teigė jau susisiekęs – pastarieji jam pasiūlė palaukti Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo, kai paaiškės, ar tikrai užsienyje bankrutavusio Lietuvos piliečio bankrotas pripažįstamas ir Lietuvoje.
Sprendžia individualiai
Dabar Mindaugas prisipažįsta – imti paskolą tuomet, kai jam buvo vos 19, buvo neatsakinga, naivu.
„Tik sulaukusiam pilnametystės pienburniui duoda tokią didelę paskolą. Jie tikėjo mano naivumu ir garbės žodžiu. O juk pinigus tada gaudavau juodai“, – sakė panevėžietis.
Bankas „Swedbank“ teigė negalintis atskleisti sąlygų, kokiomis Mindaugui buvo išduota paskola, tačiau patikino – pinigai skolinami atsakingai, atsižvelgiant į konkrečią situaciją.
„Paskola teikiama tuomet, kai žmogus, pageidaujantis gauti paskolą, ne trumpiau kaip per praėjusius 6 mėn. gavo stabilias pajamas. Pasitaiko, kad paskolos kreipiasi žmonės, kurie tik pradėjo dirbti ir nėra pasibaigęs bandomasis laikotarpis, pasitaiko, kad žmogus nuolat, t. y. kas keletą mėnesių, keičia darbovietes. Tokiais atvejais analizuojame kiekvieną konkrečią situaciją ir siekdami, kad paskola netaptų neapgalvota finansine našta žmogui, galime rekomenduoti atidėti paskolos gavimą“, – 15min.lt sakė Jūratė Gumuliauskienė, „Swedbank“ Finansavimo departamento direktorė.
Pernai Lietuvos banko patvirtintuose Atsakingo skolinimo nuostatuose nustatyta, kad kliento visų turimų finansinių įsipareigojimų mėnesio įmoka negali viršyti 40 proc. šeimos grynųjų mėnesio pajamų. Mažesnes pajamas gaunantiems klientams bankas rekomenduoja, kad įmokos neviršytų 30 proc. nuo bendrųjų namų ūkio pajamų. Vertinant kliento finansinę situaciją yra vertinamos ne laikinos ar būsimos pajamos, o tvarios ir reguliarios pajamos, bei klientų anksčiau prisiimti finansiniai įsipareigojimai.