Į Lenkiją apsipirkti, į Latviją – bankrutuoti
Kaip 15min pasakojo vienos iš fizinių asmenų bankroto klausimais konsultuojančios teisininkų kontoros, MB „Radušys ir partneriai“ ekspertas Algirdas Radušys, buvimas ES lietuviams suteikė galimybę bankrutuoti bet kurioje Bendrijos šalyje.
Suprasti akimirksniu
- Latvijoje bankroto procedūra gali trukti tris kartus trumpiau nei Lietuvoje
- Per metus Latvijoje iškeliama daugiau nei tris kartus daugiau bankroto bylų nei Lietuvoje
- Teisė į bankrotą Latvijoje įgyjama šalyje mokėjus mokesčius bent pusmetį
- Už bankroto Latvijoje procedūrų konsultacijas Lietuvos tarpininkai susižeria tūkstančius eurų
„Kaip lietuviai emigruoja į Airiją ar Norvegiją dėl didesnių atlyginimų ar apsiperka Lenkijoje dėl mažesnių prekių kainų, taip ir važiuoja į Latviją, nes ten nėra rizikos, kad nebus iškelta bankroto byla – dėl to nereikia atsiklausti kreditorių“, – pasakoja teisininkas.
Anot A.Radušio, Latvijoje bankroto procedūros vyksta daug greičiau.
„Ten, jeigu skolos neviršija 30 tūkst. Eur, galima bankrutuoti per metus. Lietuvoje nuo šių metų pradžios fiksuotas laikas yra treji metai, o anksčiau buvo net penkeri“, – skirtumus vardija fizinių asmenų bankroto procedūrų ekspertas.
Anot A.Radušio, didele problema Lietuvoje išlieka kreditoriai, kurie susirinkę blokuoja sprendimus arba vilkina jų įsigaliojimą. Be to, mūsų šalyje daug laiko užima tokių klausimų, kaip, pavyzdžiui, bankrutuoti norinčių asmenų būtinųjų išlaidų mėnesiniams mokėjimams dalies nustatymas, svarstymai.
Tuo tarpu Latvijos įstatymuose įtvirtinta taisyklė, kad bankrutavęs asmuo visada turi mokėti trečdalį gaunamų pajamų sumos.
Latvijoje bankroto bylų – tris kartus daugiau
A.Radušio teigimu, vien tik praėjusiais metais Lietuvoje per metus buvo iškelta apie 400 bankroto bylų, o milijonu mažiau gyventojų turinčioje Latvijoje – apie 1500. Teisininkas tikina, kad šie skaičiai slepia ir nemažai lietuviškų pavardžių.
„Ypač daug į Latviją vyksta tokių žmonių, kuriems Lietuvoje nesiseka pradėti bankroto procedūros. Plius, ten suteikiama daugiau konfidencialumo. Latvijoje daug žymių žmonių bankrutavę tyliai, niekam nežinant“, – aiškina „Radušys ir partneriai“ ekspertas. Jo manymu, Lietuvoje bankrutuoti vis dar yra gėda, o pati bankroto tema yra tapusi tabu, kuria žmonės neretai net nediskutuoja su savo artimaisiais.
Maža to, Lietuvoje kai kurios skolos nėra nurašomos, tačiau nuo jų galima išsilaisvinti Latvijoje. Pašnekovas teigia, kad visų pirma kalbama apie mokestines prievoles, o su tam tikromis išlygomis ir apie iš baudžiamųjų bylų ateinančius žalos atlyginimus – priteistus civilinius ieškinius.
Priversti emigruoti
Tiesa, bankroto bylą Latvijoje norintys iškelti lietuviai bent pusę metų privalo mokėti mokesčius kaimyninėje šalyje ir tik tada įgyja teisę kreiptis į teismą. Dėl šios priežasties nemažai bankrutuoti norinčių lietuvių susikrauna lagaminus ir pas kaimynus perkelia savo verslus arba ryžtasi dirbti nekvalifikuotus darbus.
A.Radušys tai vadina priverstine emigracija ir teigia, kad dėl to Lietuvos biudžetas praranda nemažai pinigų.
Bankroto bylą Latvijoje norintys iškelti lietuviai bent pusę metų privalo mokėti mokesčius kaimyninėje šalyje.
Anot teisininko, per metus vien tik į jų bendrovę per metus kreipiasi apie tūkstantis bankrotu Latvijoje susidomėjusių lietuvių, kurių konsultavimo kainos nebaugina.
„Mūsų latviško bankroto paslaugos kaina 1900 Eur visam laikotarpiui, kol pasieks finišą. Bet yra ir papildomų išlaidų. Pavyzdžiui, bankroto administratoriaus atlyginimas sudaro du latviškus MMA arba 740 Eur, dokumentų vertimai ir panašios išlaidos“, – vardijo A.Radušys ir pažymėjo, kad pati bankroto paslauga Lietuvoje pigesnė, tačiau sudėjus visas išlaidas pigumo svarstyklės nusveria Latvijos naudai.
Latvijos užtikrinamas anonimiškumas bankrutavusiems lietuviams, tikėtina, kad suviliojo ir ne vieną garsų Lietuvos žmogų. Vieninteliu viešai apie sprendimą bankrutuoti kaimyninėje šalyje prabilusiu visuomenei žinomu žmogumi prieš kelerius metus tapo tik dainininkas Andrius Rimiškis.
Kaip 2013 m. skelbė zmones.lt, tais metais šia galimybe A.Rimiškis pasinaudojo po nesėkmingo bandymo vystyti statybų verslą pradėjus slėgti dešimtis tūkstančių litų siekusioms skoloms.
