Faktai:
Žemės ūkio ministerija suskaičiavo, kad žemės ūkio produkcijos augintojams perdirbėjai kovo 1 dieną buvo skolingi 140,6 mln. litų, iš jų 86,8 mln. litų sudarė skola ūkininkams ir 53,8 mln. litų – žemės ūkio bendrovėms.
Kaip skolų didėjimo priežastis įvardijami per ilgi atsiskaitymo su prekybininkais terminai. Teigiama, kad prekybos įmonės, nustatydamos ilgus atsiskaitymo su žemės ūkio produkcijos gamintojais terminus, didina perdirbėjų skolas ūkininkams.
Mėsos pramonės įmonių skolos žemdirbiams siekė 20,6 mln. litų, pieno – 60,1 mln. litų, grūdų – 43 mln. litų. Pradelstos skolos siekė 12,7 mln. litų, iš jų mėsos pramonės įmonių skolos ūkininkams sudarė 4,3 mln. litų, pieno – 3,7 mln. litų. Prekybininkų uždelstos skolos gamybos įmonėms siekė 46,5 mln. litų.
Žemės ūkio ministerijos duomenimis, bendra skola žemės ūkio produkcijos perdirbėjams kovo 1-ąją siekė 673,8 mln. litų, iš jų prekybininkų skolos sudarė 293 mln. litų. Prekybininkai daugiausia buvo skolingi pieno ir mėsos perdirbėjams – atitinkamai 64,1 ir 39,6 mln. litų.
Prekybininkai - spūsties priekyje?
Lietuvos prekybos įmonių asociacijoje LŽ pasidomėjus, kur užstrigo perdirbėjų ir gamintojų pelnytai uždirbti pinigai, vykdomasis asociacijos direktorius Marius Busilas patikino, kad visos prekybos įmonės atsiskaito laiku. „Kaltinti prekybininkus – mėtyti problemų kamuolį iš vienų rankų į kitas. Blogiausiai apibūdinami tie, kurie geriausiai matomi galutiniam vartotojui. Negaliu garantuoti, kad visos prekybos įmonės atsiskaito laiku, bet didžioji dalis tai tikrai. Tos neva skolos yra susitarimo dalykai. Produkcijos už tokią sumą Lietuvos prekyboje esama, o kai ji bus parduota, už ją bus ir atsiskaityta“, – teigė jis.
Paklaustas, ar krentant perkamajai galiai prekybininkų skolos dar didės, M.Busilas tikino, neva jos kaip tik mažės, nes į rinką bus tiekiama mažiau produktų.
Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorė Jadvyga Laukytė, kalbėdama su LŽ, neslėpė, kad ūkio ministro įsakymu prekybos tinklai su tiekėjais turi atsiskaityti per 30 dienų, tačiau to nepadaro net per trigubai ilgesnį laiką.
„Delsdami atsiskaityti prekybininkai užlaiko mūsų apyvartines lėšas, taigi mes tampame savotiškais jų kreditoriais. Jie nesupranta, kad taip silpninama visa ekonomika. Sutrikus apyvartinių lėšų srautui, pinigų judėjimas stringa visoje grandinėje, didžiulių nuostolių patiria visi maisto gamintojai“, – dėstė ji.
Pasak J.Laukytės, laiku su tiekėjais prekybininkai neatsikaitydavo ir anksčiau, tačiau sunkmečiu šis jų piktnaudžiavimas tapo itin opia problema. „Deja, didieji prekybos tinklai ignoruoja mūsų prašymus laikytis atsiskaitymo terminų ir tai jau trunka nuo 2000 metų. Kovojame nuolat, tačiau situacija yra tokia, kad žemės ūkio ministro įsakymą prekybininkai tiesiog ignoruoja, tad vienintelė išeitis - nebent pradėti taikyti baudžiamąją atsakomybę“, – mano pašnekovė.
Paklausta, ar už mėnesius trunkantį delsimą atsiskaityti mokami delspinigiai, pašnekovė sakė, kad jokie delspinigiai neskaičiuojami, nes pasistengiama sudaryti tokias sutartis, pagal kurias tiekėjai tampa įkaitais, jie priklausomi nuo pardavėjų malonės. J.Laukytės įsitikinimu, finansinė šalies situacija nebūtų tokia kritinė, jeigu visi procesai vyktų sklandžiai, o verslas vyktų civilizuotai.
Nusižiūri vieni nuo kitų
UAB „Creditreform Lietuva“ direktoriaus pavaduotojas Borisas Chijenas LŽ teigė, kad viena priežasčių, kodėl įmonės delsia viena su kita atsiskaityti – ne tik apyvartinių lėšų stoka, bet ir gana ryški bendra psichologinė nuostata: jeigu visi vėluoja, tai kodėl esą reikėtų mokėti laiku.
„Dėl to skolų kamuolys dar labiau didėja. Tam nemažai įtakos turi ir tai, kad bankai beveik nebeteikia kreditų. Jeigu bankai nevykdo vienos pagrindinių savo funkcijų, t. y. paskolų teikimo, tai kas nors kitas rinkos ekonomikos sąlygomis turi kredituoti. Tai mėginama daryti užlaikant kitiems verslo subjektams priklausančius pinigus, tarsi gauti kreditą kitų sąskaita“, – dėstė B.Chijenas.
Pasak jo, nors Lietuvoje bendros skolininkų duomenų bazės nėra, vis didėjantį skolininkų skaičių rodo Turto arešto registras. „Matoma, kad gerokai suprastėjo skolų išieškojimas, patys antstoliai teigia, kad net turto išieškojimą užsakiusios įmonės vengia su jais atsiskaityti. Todėl mes juokaujame, kad patys antstoliai netrukus taps išieškojimo kompanijų užsakovais“, – sakė pašnekovas.
„Dar rudenį sakėme, kad blogėja situacija nekilnojamojo turto ir transporto sektoriuose, o dabar blogai visiems. Konstatavo pašnekovas.
Paklaustas, kokių verslo sektorių tarpusavio atsiskaitymas šiuo metu itin stringa, B.Chijenas teigė, kad dabar negalima išskirti nė vienos srities. „Dar rudenį sakėme, kad blogėja situacija nekilnojamojo turto ir transporto sektoriuose, o dabar blogai visiems“, – konstatavo jis.
Situacija pagerės tik atsiradus normaliam kreditavimui, kai bankai atsuks pinigų „kranelius“. To tikisi daugelis šiuo metu skolų spūstyje dūstančių verslininkų.
Galintieji mėgina draustis
UAB „Euler Hermes“ pardavimo ir rinkodaros skyriaus vadovas Darius Klemka LŽ sakė, kad padaugėjus atvejų, kai tarpusavyje neatsiskaitoma, vis daugiau įmonių domisi prekinių kreditų draudimu. „Ne visais atvejais, tačiau kartais sutartiniai įmonių atsiskaitymo terminai yra per ilgi, be to, ne visada tiksliai nurodomas prekės pardavimo laikas. Pavyzdžiui, duona, ją prekybininkai parduoda gana greitai, o su tiekėjais atsiskaito tik per du mėnesius. Akivaizdu, kad prekybininkai naudojasi situacija. Kita vertus, tai yra šalių susitarimas. Faktinio atsiskaitymo kultūros Lietuvoje gera irgi nepavadinčiau. Iš tiesų retai kuri įmonė laikosi sutartyje numatytų terminų“, – dėstė pašnekovas. Dėl šių priežasčių, pasak D.Klemkos, prekinių kreditų draudimu domisi įvairių sektorių didelės ir vidutinio dydžio įmonės, ypač prekiaujančios atidedant mokėjimą.
„Anksčiau buvo didelis statybų įmonių susidomėjimas, tačiau dabar apdrausti jų pirkėjus yra kur kas sudėtingiau. Šiuo metu tam tikrais atvejais net atsisakoma pateikti draudimo pasiūlymą. Tokių atvejų pasitaikė, tačiau ne tik dėl draudėjo rizikos, o dėl sektoriaus specifikos“, – sako D.Klemka.
Paklaustas, ar prekinių kreditų draudimu šalies verslininkai nepiktnaudžiauja manydami, kad draudimo įmoka atsieis pigiau nei skola, kurią vėliau padengs draudimo kompanija, pašnekovas pažymėjo, kad dalis įmonių taip ir mano. „Tačiau kiekvienas atvejis vertinamas labai atidžiai - tiek pati įmonė, tiek sektorius, kuriame ji veikia. Įvertiname kiekvieną jų pirkėją ir nustatome kredito limitus. Jeigu matome, kad pirkėjas šiandien turi problemų, suteikiame mažesnį kredito limitą arba visai jo nesuteikiame. Norinčios apdrausti savo prekes įmonės negali būti skolingos kitiems“, – teigė D.Klemka. Tačiau, jo pastebėjimu, įmonių finansiniai rodikliai toliau prastėja.
Draudimo priežiūros komisijos duomenimis, traukiantis visai draudimo rinkai, blogėjant ekonomikos situacijai dėl vėlavimo atsiskaityti ir padaugėjus nemokių įmonių, didėja prekinių kreditų draudimo įmokų apimtis. Per šių metų sausį ir vasarį kredito draudimo išmokų suma siekė 18,5 mln. litų. Palyginti su pernai tuo pačiu laikotarpiu, išmokos padidėjo beveik 12 kartų. Daugiau kaip pusė šios draudimo grupės išmokų sudaro draudimo išmokos, mokamos už gyventojų negrąžintus būsto kreditus – jų suma padidėjo 24 kartus. Draudimo išmokos dėl verslo subjektų vengimo atsiskaityti tarpusavyje išaugo 7,6 karto.
