Tarpbankinės palūkanos litais (VILIBOR) gerokai nusmuko.Tai nubraukė lūkesčius sutaupyti tiems žmonėms, kurie pernai panoro paskolą mokėti nebe litais, o eurais, rašoma dienraštyje „Lietuvos rytas.“
Šešių mėnesių VILIBOR, nuo kurios priklauso ilgalaikių paskolų litais palūkanos, penktadienį sumažėjo iki 3 proc. ribos. Tai žemiausia norma nuo 2006-ųjų pavasario. Pusmečio EURIBOR penktadienį nesiekė 1 procento.
Keisdami paskolos valiutą, gyventojai turėjo sutikti ir su bankų siūloma keliskart aukštesne nei buvusi marža. Vieno procento nesiekusi marža keičiant dažnu atveju perkopė 3 proc. Tiesa, dėl ryškaus VILIBOR ir EURIBOR skirtumo paskolos mėnesio įmoka sumažėdavo bent keliais šimtais litų.
Tarkime, jeigu paskolos marža buvo 0,8 procento, už paskolą eurais prieš metus reikėjo mokėti 2,78 proc. palūkanas. Litais – 8,97 proc. Pakeitus valiutą ir sutikus su banko primesta didesne marža – pavyzdžiui, 3,5 proc., prieš metus būtų tekę mokėti 5,48 proc. palūkanas. Tai – kur kas geriau nei už paskolą litais.
Tačiau tie, kurie skolinosi litais ir pernai nieko nekeitė, dabar turbūt trina rankas. Jie už paskolą litais mokėtų 3,8 proc. palūkanas (3 proc. VILIBOR ir 0,8 proc. marža). O tie, kurie keitė valiutą, dabar mokėtų 4,47 proc. palūkanas (0,97 proc. EURIBOR ir 3,5 proc. marža).
Lietuvos banko duomenimis, paskolų litais dalis pernai sumažėjo 9 proc. punktais ir dabar siekia apie 26 proc. visų paskolų. „DnB Nord“ atstovas Andrius Vilkancas įsitikinęs, kad nederėtų blaškytis: „Sunku supaisyti besikeičiančios rinkos vėjus. Nereikėtų reaguoti į trumpalaikius pokyčius. Galima rinktis ir fiksuotas palūkanas, jos nesikeistų, kad ir kas nutiktų“.
Daliję paskolas ir litais, ir eurais bankininkai dabar vėl prisimena klasikinę taisyklę: derėtų skolintis ta valiuta, kuria uždirbi. „Tradicinėje bankininkystėje rekomenduojama skolintis ta valiuta, kuria yra gaunamos pajamos.
Tai pats paprasčiausias būdas subalansuoti savo pinigų srautus“, – aiškino „Swedbank“ finansavimo valdymo skyriaus vadovė Aida Budreikienė.
