Lietuvoje yra apie 100 tūkst. šeimų, kuriose vaikai auga su vienu iš tėvų, dažniausiai – motina. Būtent moterys, vienos auginančios nepilnamečius vaikus, patiria bene didžiausią skurdo riziką šalyje. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Sociologijos katedros profesorė dr. Aušra Maslauskaitė, 2015 metais tyrusi moterų, vienų auginančių vaikus, padėtį Lietuvoje, atskleidė, jog jų gyvenimo kokybė siekia žemiausią lygį. Psichologiniai sunkumai, lydintys šias šeimas, turi įtakos ne tik moterų, bet ir jų vaikų savivertės menkėjimui ir dėl to atsiradusiai apatijai bei nesugebėjimui keisti dabartinės padėties.
Sąlygos neleidžia gyventi oriai
Moterys, dirbančios nekvalifikuotus ir itin menkai apmokamus darbus bei vienos auginančios nepilnamečius vaikus, jaučiasi socialiai nesaugios.
Keturiasdešimtmetė kaunietė Vaida (vardas yra pakeistas) augina vyresniųjų klasių moksleivę. Moteris yra išsiskyrusi, vaiko tėvas – bedarbis, todėl jai vienai tenka už menką atlyginimą išlaikyti save ir dukrą. „Moterys, dirbančios nekvalifikuotus ir itin menkai apmokamus darbus bei vienos auginančios nepilnamečius vaikus, jaučiasi socialiai nesaugios. Jei jų gaunamos pajamos viršija ribą, iki kurios valstybė teikia socialinę paramą, šios šeimos netenka įvairių lengvatų, pavyzdžiui, nemokamo maitinimo mokslo įstaigose, kompensacijų už būsto šildymą, karšto ir šalto vandens paslaugas, ką jau kalbėti apie viešojo transporto lengvatas. – pasakoja Vaida. – Dirbu pardavėja, mano mėnesinis atlyginimas į rankas siekia 320–350 eurų. Tai reiškia, kad gaudama tokias pajamas, turiu sugebėti sąžiningai mokėti mokesčius, patenkinti savo ir dukros poreikius.“
Moteris sako, jog gyvenimo sąlygos gaunant tokias pajamas yra labai vargingos: „Vaikai, augantys tokiose šeimose, neturi galimybių lankyti būrelių. Šios moterys su vaikais maitinasi prastu maistu, rengiasi tik padėvėtų drabužių parduotuvėse. Žmogus jaučiasi taip skurdžiai ir neoriai gyvenantis, jog net stomatologo paslaugos gali būti neįperkamos. Gerai, jei neužklumpa netikėtos ligos – reikiamų medikamentų įsigijimas gali tapti dar viena sunkia užduotimi. Aš jau nekalbu apie išvyką į teatrą ar kelionę.“
Ne visada yra paprasta prisiteisti alimentus iš vyrų – neretai jie vengia mokėti pinigus ar patys neturi užtektinai pajamų.
Vaida teigia, jog moterys, vienos auginančios vaikus, dažnai įsivelia į skolas, neturi galimybių sumokėti už komunalines būsto paslaugas. Be to, ne visos šeimos gauna socialinius būstus. „Dažnai tik vasarą, kada nereikia mokėti už būsto šildymą, skolos yra grąžinamos“, – skaudžia patirtimi dalijasi Vaida.
Pasidomėjus, koks įprastas vaikų tėvo vaidmuo šių moterų atžvilgiu, Vaida atsako, jog dažnai tokiose šeimose vaikų tėvai yra bedarbiai: „Kad ir kaip liūdnai skambėtų, tokioms moterims dažniau padeda jų pensininkai tėvai, beje, taip pat neturintys didelių pajamų. Ne visada yra paprasta prisiteisti alimentus iš vyrų – neretai jie vengia mokėti pinigus ar patys neturi užtektinai pajamų, todėl nebent savivaldybės institucijos iš Vaikų išlaikymo fondo (VIF) gali skirti nedidelę išmoką.“
Socialinė pašalpa už pirmagimį siekia 102 eurus, vaikui iki 2 metų kas mėnesį išmokama virš 28 eurų, vaikui nuo 2 iki 18 metų – šiek tiek virš 15 eurų. Tiesa, šios išmokos skiramos šeimoms, kurių vidutinės pajamos per mėnesį vienam asmeniui yra didesnės nei 153 Eur.
Skurdo priežastys slypi ir vaikystėje
Lietuvos Psichiatrų asociacijai priklausanti psichologė-psichoterapeutė Inesa Balcevičė teigia, jog moterys, vienos auginančios vaikus, dažniau susiduria su įvairiomis finansinėmis ir psichologinėmis problemomis. „Moteriai reikia turėti daug vidinių jėgų, kad sugebėti vienai atlikti kelis vaidmenis – būti gera mama, moterimi ir dar uždirbti pinigų. Vienos palūžta, įklimpsta į priklausomybes, pačios tampa našta savo vaikams. Kitos išoriškai puikiai tvarkosi, tačiau dauguma jų nėra laimingos“, – teigia psichologė.
Kalbėdama apie priežastis, dėl kurių moterys, vienos auginančios vaikus, susiduria su prasta ekonomine ir socialine padėtimi, I.Balcevičė sako, jog neretai tą sąlygoja traumuojanti vaikystės patirtis: „Vaikystėje patirti sunkūs išgyvenimai dažnai tampa priežastimi, kodėl vienišos moterys negali sukurti tinkamų santykių su vyrais. Dažnai jos pačios augo tik su mama, arba šeimoje buvo smurtaujantis, geriantis tėvas.“
Augimą socialinės rizikos šeimoje kaip priežastį, kodėl moterys, vienos auginančios vaikus, susiduria su skurdu, įvardija ir laikinąją globą motinai ir vaikui teikiančių Kauno kartų namų Socialinės rizikos šeimų tarnybos vedėja Rima Marazienė: „Į mūsų įstaigą kreipiasi moterys, užaugusios arba vaikų namuose, arba probleminėse šeimose. Jų dabartinė padėtis dažnai yra pasekmė to, kas patirta vaikystėje ir paauglystėje.“
Valstybės parama vertinama skirtingai
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Ryšių su visuomene skyriaus vedėjo pavaduotoja Lina Burbaitė sako, jog šiuo metu nėra specialių vienišiems tėvams skirtų socialinės paramos priemonių: „Išmokos priklauso nuo pajamų vidutiniškai vienam šeimos nariui – automatiškai daugiau galimybių ją gauti turi tokios šeimos.“
L.Burbaitė teigia, jog šiuo metu yra pradėtos diegti kompleksinės paslaugos vaikui ir šeimai, vadinamieji Bendruomeniniai šeimos namai. „Visos šeimos, kurioms reikalinga pagalba, galės gauti teisines ir psichologines konsultacijas, ugdyti savarankiško gyvenimo įgūdžius, gauti pavėžėjimo paslaugas. Šios paslaugos bus teikiamos kiekvienoje savivaldybėje, joms 2016–2020 m. skirta virš 21 mln. eurų struktūrinių lėšų“, – paaiškina specialistė.
Jei nebūtų labdaros fondų, nevyriausybinių organizacijų ar privačių asmenų paramos – tos moterys neišgyventų.
Tačiau R.Marazienė valstybės suteikiamas sąlygas šioms šeimoms vertina nepalankiai: „Jei nebūtų labdaros fondų, nevyriausybinių organizacijų ar privačių asmenų paramos – tos moterys neišgyventų. Net ir mūsų įstaigoje esančios moterys, kurioms reikia mokėti tik simbolinį mokestį, yra itin sunkioje finansinėje padėtyje. Neįsivaizduoju, kaip išgyvena moterys bendruomenėje.“
„Manau, jog reikėtų įdiegti geresnį kompensacijos taikymo mechanizmą. Dabar kompensaciją už būsto šildymą, karštą ir šaltą vandenį galima gauti tik tada, jei esi deklaruotas gyvenamojoje vietoje. Kitas dalykas – jei nėra nustatyta vaiko tėvystė, moteris negauna jokių lengvatų, išskyrus išmoką už vaiką iki 2 metų amžiaus ar socialinę pašalpą pirmagimiui. – papildo R. Marazienė. – Neseniai susidūriau su vienišomis mamomis, kurios stovėjo eilėje socialiniam būstui gauti. Jos nespėjo laiku atnaujinti pajamų deklaracijos ir buvo išbrauktos iš eilės. Žmogus ir taip duobėje – jis pamurkdomas dar giliau.“
Tačiau Vilniaus krizių centro Motinos ir vaiko pensiono vyr. socialinė darbuotoja Jelena Lebedeva, taip pat dirbanti su prastos socioekonominės padėties bedarbėmis moterimis, kurios vienos augina vaikus, mano, jog valstybė jomis rūpinasi pakankamai: „Moterims išmokamos pašalpos už vaikus, skiriamos išmokos iš VIF, yra galimybė už mažą mokestį leisti vaiką į ugdymo įstaigas, gauti nemokamą vaikų maitinimą. Vertėtų skatinti šių moterų įsitraukimą į darbo rinką, ne tik leisti naudotis privilegijomis.“
Socialinė darbuotoja teigia, jog moterys, vienos auginančios vaikus ir susiduriančios su skurdu, dažnai neturi motyvacijos dirbti: „Jei ji yra bedarbė, augina kelis vaikus, jos pajamos gali siekti ir 500 eurų. Jei ji neturi aukšto išsilavinimo ar kvalifikacijos, darbo rinkoje ji sunkiai gaus tokias pajamas. O jei ir gaus, ji nebeteks lengvatų ugdymo įstaigose, kompensacijų už būsto išlaikymą ir kitos valstybinės paramos.“
Užburtas ratas
Jų vaikų tėvai įprastai nedalyvauja vaikų auginime nei fiziškai, nei materialiai. Negana to, jų pačių santykiai su vaikais taip pat prastėja.
„Ar moterys, vienos auginančios vaikus, susidurs su skurdu ir socialine atskirtimi, priklauso nuo jų vaikų skaičiaus, išsilavinimo, gebėjimų, – kalba J.Lebedeva, – neretai moterys, kurios susiduria su skurdu, turi prastus socialinius įgūdžius, kurie nebuvo suformuoti vaikystėje. Prie to kartais prisideda ir alkoholio vartojimas, darbinių įgūdžių neturėjimas. Moteriai su vaiku, išgyvenantiems tik iš pašalpos, yra labai sunku ištrūkti iš susiklosčiusios padėties. Socialinę ir ekonominę atskirtį patiriančios moterys taip pat ieško žemesnio lygio partnerių, neužmezga stabilių santykių. Jų vaikų tėvai įprastai nedalyvauja vaikų auginime nei fiziškai, nei materialiai. Negana to, jų pačių santykiai su vaikais taip pat prastėja.“
Socialinės rizikos šeimų tarnybos vedėjos nuomone, moterys, vienos auginančios vaikus, išsiugdžiusios gynybos mechanizmą, todėl stengiasi paslėpti, jog kažko nežino ar kažko nemoka, jos linksta kaltinti kitus. „Mūsų įstaigoje atsiduria moterys, kurioms trūksta to, ko, deja, mes negalime suteikti – naujos vaikystės, tėvų meilės ir šilumos“, – apie vienišas motinas kalba R.Marazienė.
J.Lebedeva patikina, jog nors savivaldybėse yra organizuojama tėvystės įgūdžių ugdymo programa, teikiama psichologinė pagalba moterims, vienoms auginančioms vaikus, joms padėti ne visuomet pavyksta. „Yra besistengiančių, stiprių moterų, kurios sugeba dirbti ir vienos išlaikyti vaikus. Tačiau yra tų, kurios nenori nieko keisti. Jos įpranta prie savo bejėgiškos padėties ir nemato jokių perspektyvų“, – reziumuoja J. Lebedeva.
