Skurstantiesiems vėl perkami maisto produktai – beveik 11 tūkstančių tonų už 22 mln. eurų

Europos socialinio fondo agentūra (ESFA) paskelbė 11 tūkstančių tonų maisto produktų skurstantiems asmenims pirkimą – pirkimo dydis toks, kad kiekvienam šalies gyventojui tektų beveik po 4 kilogramus maisto. Iš Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros (ŽŪMPRRA) šią funkciją perėmusi ESFA patikina, kad ankstesnis „auksinių miltų“ skandalas nepasikartos.
„Maisto banko“ akcijos savanorių išlydėtuvės
„Maisto banko“ akcijos savanorių išlydėtuvės / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

Šį kartą 22,5 mln. eurų vertės maisto produktų pirkimas išskaidytas net į 170 pirkimo dalių – kiekvienai daliai potencialūs tiekėjai gali varžytis atskirai. Perkama 17 skirtingų maisto produktų ir taip pat jie padalyti dešimtyje apskričių. Nupirkti maisto produktai bus skirstomi 2018-aisiais.

Skurstančiųjų aprūpinimas maistu anksčiau buvo apipintas skandalais – kai pirkimą vykdė ŽŪMPRRA 2015-aisiais, didžioji dalis produktų nepasiturintiems pirkti iš bendrovės „Sanitex“ itin didelėmis kainomis.

Pavyzdžiui, greito paruošimo avižų košę 2015-aisiais „Sanitex“ pardavė už 5,1 euro už kilogramą, o jau vėliau, kai pirkimus perėmė EFSA – už 0,53 euro. Atitinkamai, „auksiniai miltai“ nuo 1,57 euro už kilogramą atpigo iki 0,44 euro.

15min jau rašė, kad prokuratūra atnaujino ikiteisminį tyrimą dėl ŽŪMPRRA ir verslininkų veiksmų perkant maistą nepasiturintiems.

Vykdomame naujame ESFA pirkime iš karto nurodyti maksimalūs galimi produktų įkainiai, tačiau, konkuruojant atskiriems tiekėjams, laukiama mažesnių įkainių. Tikimasi, kad maksimalūs įkainiai leis užtikrinti, kad produktai bus įsigyjami ne didesnėmis nei rinkos kainomis, o skirtos lėšos panaudotos efektyviai ir racionaliai.

Pasiūlymų iš įmonių ESFA lauks iki rugpjūčio 21 d. ESFA neįsipareigos išpirkti viso numatyto kiekio – maisto produktai bus perkami pagal faktinį poreikį.

Pagalbos maistu labiausiai skurstantiems asmenims programai Lietuvoje 2014–2020 metais yra skirta 90,8 mln. eurų, iš kurių 77,2 mln. eurų sudaro ES lėšos.

„Auksinių“ miltų žada nepirkti

„Šiais metais, kaip ir praėjusiais, prieš pradėdami rengti šio pirkimo dokumentus ypač didelį dėmesį skyrėme tam, kad produktai būtų įsigyjami ne didesnėmis nei rinkos kainomis – atlikome rinkos kainų tyrimą, kurio metu įvertinome visų 17 maisto produktų rinkos kainas ir nustatėme maksimalų kiekvieno maisto produkto vienos tonos įkainį“, – 15min informavo ESFA Viešųjų ryšių ir tarptautinio bendradarbiavimo grupės vadovė Indrija Aškelovičienė.

Maksimalus maisto produkto tonos įkainis sumažėjo šių produktų: kvietinių miltų, trijų grūdų kruopų bei konservuotos daržovių sriubos. Kitų maisto produktų maksimalus tonos įkainis šiame pirkime padidėjo.

Vida Press nuotr./Tešla
Vida Press nuotr./Tešla

ESFA planuoja sutartis su tiekėjais sudaryti dar 2017 m. IV ketvirtį. Sudarytos sutartys su tiekėjais galios 18 mėnesių, nors produktus planuojama išdalyti per 2018 m.

„Terminai priklauso nuo tiekėjų paklausimų svarbos bei gausos bei nuo to, kaip tiekėjai pateiks pasiūlymus, ar jie bus tvarkingi, nereikės dėl jų kreiptis į tiekėjus paaiškinimų. Neįmanoma pasakyti konkretaus termino, kada bus pasirašytos sutartys“, – aiškino I.Aškelovičienė.

Ji patikslino, kad ESFA, kaip projekto vykdytojas, rengė paraišką ir gavo finansavimą iš Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo. Dvejiems metams yra skirta 32,8 mln. Eur.

„Siekiant suteikti vienodas galimybes pirkimo konkurse dalyvauti smulkaus bei vidutinio verslo įmonėms ir tiekėjams, kurie maisto produktus yra pajėgūs tiekti tik tam tikriems Lietuvos regionams, yra sudarytos sąlygos teikti pasiūlymą dėl vienos, kelių arba visų pirkimo dalių. Atsižvelgiant į šiuos pakeitimus, Pirkimo konkurse galės dalyvauti ne tik stambieji maisto produktų tiekėjai – taip yra užtikrinta didesnė konkurencija“, – patikina ESFA atstovė.

Anot I.Aškelovičienės, nustatytos maksimalios kainos yra „pagrindinis ginklas, padedantis išvengti „auksinių miltų“ skandalo pasikartojimo“.

Parama – jei pajamos neviršija 204 eurų

Pirkimo sąlygose nurodoma, kad planuojama, jog maksimalus projekto tikslinės grupės asmenų skaičius sieks 300 000.

Balandžio mėnesį paramą maisto produktais buvo gavę daugiau nei 168 tūkstančiai labiausiai skurstančių Lietuvos gyventojų – tuomet skirta antroji šiais metais parama maisto produktais, rodo priimk.lt svetainės duomenys. Parama skurstantiesiems dalijama kas du mėnesius.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Skurdas
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Skurdas

Maisto produktus gali gauti gyventojai, kurių vidutinės mėnesio pajamos neviršija 153 eurų per mėnesį – tiek siekia pusantro valstybės remiamų pajamų dydžio. Tačiau nurodoma, kad, esant objektyvioms priežastims, savivaldybė gali paramą skirti ir tais atvejais, kai pajamos siekia iki 204 eurų.

Paramos maisto produktais gavėjų sąrašą ir dalijimą organizuoja savivaldybės ir seniūnijos – čia gyventojai, norintys gauti paramą, turėtų ir pateikti prašymus.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų