Finansų ministras Vilius Šapoka su siūlomais pertvarkymais jau supažindino tiek socialdemokratus, tiek „valstiečius“ – trečiadienį lankėsi jų frakcijose.
Dauguma viešumoje pasirodžiusių pokyčių padės įgyvendinti tikslus, nors revoliucijos mokesčių srityje tikrai nėra, – mano V.Rūkas.
Tačiau kol kas tai slepiama nuo visuomenės, o V.Šapoka naują mokesčių reformos planą žada pristatyti penktadienį. Trečiadienį reformos gaires publikavo portalas delfi.lt
15min kalbinti ekspertai jau pateikė savo vertinimus – kai kurie siūlymai sveikintini, o kai kurie net nekvepia reforma.
Apie lengvatos viešbučiams panaikinimą
Šiuo metu viešbučiai naudojasi 9 proc. PVM lengvata, kai įprastas mokesčio dydis – 21 proc. Finansų ministerija mano, kad lengvatų atsisakymo maratoną reikia pradėti nuo viešbučių, šių atstovai įspėja – tai paveiks kainas, o kartu ir turizmą. Kalbinti ekspertai abejoja, ar viešbučiai – ta sritis, kuriai neturėtų būti taikoma mokesčių lengvata.
„Tai nėra lengvata, tai galima pavadinti paslaugų eksporto skatinimu – viešbučiai Lietuvoje, atmetus PVM, yra palyginti nebrangūs, lyginant su kitomis Europos šalimis. PVM lengvata leidžia taikyti palankias kainas, be to, skatina ir investicijas. Juk jau suplanuota 11 viešbučių statyba – kaip investuotojai vertins sąlygas Lietuvoje?“ – mano Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonominės ir socialinės verslo aplinkos ekspertė Ugnė Radžiūnaitė.
Investuotojų asociacijos valdybos narys Vaidotas Rūkas sako nesantis lengvatų šalininkas. „Tačiau viešbučiai tikrai yra iš dalies paslaugų eksportas, kuriam netaikomas PVM. Mėtymasis kas kelerius metus pirmyn-atgal su tarifu viešbučiams neduoda stabilumo ir patikimumo. Kas galėtų paneigti, kad itin sparčią viešbučių plėtrą paskatino ir lengvata?“ – sakė jis.
Apie verslo liudijimų panaikinimą
Siūloma naikinti verslo liudijimus statybos ir autoremonto paslaugoms. Pasak V.Rūko, šis naikinimas atrodo teisingas ir priimtinas. „Kita vertus, suvaldyti senąją ir paprastesnę tvarką buvo keblu, tad naujoji tvarka šiame sektoriuje bus dar sunkiau sukontroliuojama“, – mano jis.
Seimo Audito komiteto pirmininkė, buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė, vertindama siekius panaikinti verslo liudijimus, sako, kad labai svarbu – kokią jie turės alternatyvą. „Ar jie bus skatinami rodyti pajamas ir mokėti mokesčius ar lįs į pogrindį ir nepirks net verslo liudijimo.
Juk verslo liudijimas yra labai savotiškas dalykas – viena vertus, tai yra supaprastinimas, kita vertus, jei tokie žmonės gauna dideles pajamas, tai jau yra neteisingumas, nes „Maximos“ kasininkė ar mokyklos mokytoja negali dirbi su verslo liudijimu ir niekaip negali fiksuotu mokesčiu iš valstybės išsipirkti, kai tuo tarpu įsigiję verslo liudijimą žmonės turi visas teises į valstybės paslaugas. Jie gali tik susimokėti fiksuotą mokestį“, – sakė I.Šimonytė.
Buvusi finansų ministrė neabejoja, kad gyventojai, gaudami didesnes pajamas, bet dirbdami su verslo liudijimu, iš esmės naudojasi didele mokestine lengvata, kurios pagrįstumas kelia abejonių.
„Nežinau, ar tai galima vadinti reforma, kai iš 100 veiklų, kurias vykdant naudojamasi verslo liudijimais, sąrašo kažkodėl išbraukiamos tik dvi. Tai kuo skiriasi kirpyklos nuo statybininkų ar autoremontininkų šiuo atveju – aš nežinau“, – svarstė Seimo narė.
Apie vaiko pinigus
Investuotojų asociacijos valdybos narys V.Rūkas supranta, kad dėmesys vaikus turintiems tėvams yra sveikintinas. „Tik kyla klausimas, ar tai pati geriausia forma? Šias išmokas gaus ir pasiturintys tėvai. Galbūt sprendimas didinti NPD dirbantiems tėvams, o išmoka nedirbantiems būtų taiklesnė siekiant socialinio teisingumo?“ – svarstė pašnekovas.
Panašiai kalbėjo ir I.Šimonytė. Jos manymu, panaikinant PVM lengvatą šildymui siekta, kad tuo nesinaudotų aukštas pajamas gaunantys daugiabučių gyventojai. „Bet šiuo atveju didesnius pinigus už vaikus gaus visi – ir turtingi, ir nelabai“, – pastebėjo buvusi finansų ministrė.
Apie NPD sulyginimą su MMA
Neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), kuris dabar yra 310 eurų, norima sulyginti su minimalia mėnesio alga, kuri dabar yra 380 eurų.
„Bėda ta, kad NPD didinimo poveikis taip ir išsisems. Toliau kiek bedidintum NPD, MMA uždirbančių žmonių pajamos nebedidės, nes bus perlipta MMA riba“, – žurnalistams Seime teigė I.Šimonytė. Tiesa, ji sutinka, kad tokiu atveju kiek padidės žmonių pajamos. „Jiems nebus skaičiuojamas pajamų mokestis nuo visų pajamų. Dabar nuo 70 eurų vis dar skaičiuojamas“, – tvirtino I.Šimonytė.
Apie „Sodros“ įmokas mažiausiai uždirbantiems
Mažiausiai uždirbantiems ketinama sumažinti „Sodros“ įmokas. Todėl siūloma, kad įmoka „Sodrai“ būtų mokama ne nuo 380 eurų kaip dabar, o nuo 280 eurų.
Investuotojų asociacijos valdybos narys V.Rūkas pastebi, kad Lietuvoje darbo apmokestinimas ir taip vienas didžiausių. „Todėl džiugina progresyvumas ne per mokesčių tarifus, bet per NPD ir „Sodros“ įterpimą. Tiesa, gaila, jog nesimato „Sodros“ lubų“, – sakė jis.
Apie lengvatų panaikinimą žemdirbiams
Finansų ministerija siūlo naikinti lengvatas žemės ūkiui, tačiau nori palikti mažesnį akcizą dyzelinui, kuris turėtų būti sulygintas su Lenkijos dydžiu.
Tai ekspertai vertina teigiamai. „Pasinaudosiu Šarūno Jasikevičiaus pavyzdžiu ir pasakysiu „vau, tiesiog vau“. Žemės ūkis yra tokia pati komercinė veikla, kaip ir bet kuri kita, todėl ir mokesčiai turėtų būti atitinkami“, – mano V.Rūkas.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonominės ir socialinės verslo aplinkos ekspertė U.Radžiūnaitė taip pat palaiko idėją naikinti mokestines lengvatas žemės ūkiui.
Apie progresinius mokesčius smulkiam ir vidutiniam verslui
Jei smulki ar vidutinė įmonė per metus uždirbs iki 10 tūkstančių eurų pelną, jai priklausys sumokėti 5 proc. pelno mokesčio, uždirbantiems daugiau – didesni ir pelno mokesčiai.
Šiuo pasiūlymu ekspertai stebisi, nes panaši situacija yra ir dabar. Pasak V.Rūko, šiuo metu įmonėms, gaunančioms iki 300 tūkst. eurų pajamų ir turinčioms mažiau nei 10 darbuotojų, taikomas 5 proc. tarifas. „Pats pelno mokestis mažosioms įmonėms tikrai nėra kritinis, todėl minimas mokestinis pokytis didelės įtakos nei įmonėms, nei biudžetui nepadarys“, – mano ekspertas.
Pramonininkų konfederacijos atstovė įsitikinusi, kad tai nesumažins, o padidins mokestines prievoles smulkiam ir vidutiniam verslui. „Tai būtų tikrai neteisinga“, – mano ji.
Apie progresinius NT mokesčius įmonėms
Finansų ministras mokesčių reformoje siūlo įvesti progresinį nekilnojamojo turto mokestį įmonėms. Kai vertė siekia iki 220 tūkstančių eurų, mokestį siūloma taikyti nulinį, o viršijus ribą – mokestis kiltų po 0,5 proc. iki 3 proc.
Pasak V.Rūko, tai pats keisčiausias pokytis. Šiuo metu savivaldybės renka mokesčius už NT, tačiau tai turi „filosofinį“ pateisinimą – savivaldybės rūpinasi tų pastatų aplinka. „Kodėl į valstybės biudžetą turėtų būti mokamas NT mokestis nuo įmonių, niekaip nesuprantu. Nekilnojamasis turtas įmonėms yra lygiai toks pat darbo įrankis, kaip vagonas, sunkvežimis, telefonas, kompiuteris ar galiausiai bet kuris daiktas, netgi prekės ženklas, todėl kam jį taikyti būtent vienai iš turto rūšių?“ – stebėjo Investuotojų asociacijos valdybos narys.
NT turinčios įmonės, pasak jo, norės toliau uždirbti pageidaujamą grąžą, todėl permes naują mokestį nuomininkams, o jos savo ruožtu pakels paslaugų ar prekių kainas.
Revoliucijos tikrai nebus
Seimo Audito komiteto pirmininkei susidarė įspūdis, kad siūlomi mokesčių pertvarkymai nekvepia reforma. „Tai tokie pakaišymai ir patampymai, reforma to aš nevadinčiau. Kai kam bandoma duoti šiek tiek daugiau pinigų, o iš kai ko ketinama atimti. Koks gali būti poveikis? Žmonės savo pajamas ims slėpti, jei nebus kokios alternatyvos“, – mano I.Šimonytė.
Investuotojų asociacijos valdybos narys sako, kad pokyčius derėtų analizuoti per tikslų prizmę – ko jais siekiama. Tarp šios vyriausybės prioritetų – socialinės atskirties, pajamų nelygybės mažinimas. „Dauguma viešumoje pasirodžiusių pokyčių padės įgyvendinti tikslus, nors revoliucijos mokesčių srityje tikrai nėra“, – sakė jis.
