„Tokio augimo, kai pernai išduotų paskolų suma šoktelėjo virš 31 proc., pagrindinės priežastys buvo kelios. Nepaisant įtemptos geopolitinės situacijos ir stagnuojančių didžiųjų ekonomikų Europoje, smulkus-mažas verslas Lietuvoje toliau sėkmingai auga. Tai lemia augantis vidaus vartojimas, aukštas vartotojų pasitikėjimo rodiklis ir atsigaunantis būsto sektorius“, – teigia „Finbee Verslui“ vadovas Tomas Mačiulaitis.
Vidutinė paskolos suma pernai išliko stabili – 22 tūkst. eurų. Vidutinė paskolos trukmė 2024 m. siekė 18 mėn., tuo metu užpernai verslai skolinosi kiek ilgesniam laikotarpiui – vidutiniškai 23 mėn.
Daugiausia skolinosi paslaugų, statybos ir prekybos sektoriai
Didžiąją paskolų sumos dalį sudarė statybų sektorius (7,4 mln. eurų), paslaugų įmonės (7 mln. eurų), mažmeninė prekyba (3,7 mln. eurų). Mažiausiai, bet vis tiek daugiau nei užpernai, 2024-aisiais skolinosi restoranai ir transporto bei didmeninės prekybos srityse veikiančios įmonės. Tuo metu gamybos verslų skolinimosi mastai traukėsi.
Anot T.Mačiulaičio, išaugusias statybų sektoriaus paskolų apimtis pirmiausia lėmė apyvartinių lėšų trūkumas. „Reikšminga dalis mūsų klientų laimėjo viešuosius konkursus, kurie yra didesnės apimties, su atidėtais atsiskaitymais ir dėl to reikalaujantys didesnio apyvartinio kapitalo“, – komentuoja T.Mačiulaitis.
Tuo metu mažesnes restoranų ir transporto įmonių paskolų apimtis T.Mačiulaitis paaiškina padidėjusia kredito rizika šiuose sektoriuose. „Dalis restoranų negalėjo perleisti vartotojams išaugusios savikainos galutinėje kainoje ir kai kuriems, deja, teko uždaryti duris. PVM lengvatos panaikinimas taip pat turi didelę neigiamą įtaką šiam sektoriui. Na, o logistikos sektoriuje turime pastebėti, kad didžiosiose ES valstybėse ekonomika traukiasi, mažėja pervežimų apimtys ir įkainiai, tad verslams, veikiantiems šiuose sektoriuose, tenka susispausti ir mažinti apimtis. Visa tai gali turėti įtakos bankroto tikimybei, kas mums iš kreditoriaus pozicijos yra itin reikšminga“, – dalijasi T.Mačiulaitis.
Anot jo, pagrindinė susitraukusio gamybos įmonių finansavimo priežastis yra ta, kad reikšminga dalis Lietuvoje šiame sektoriuje veikiančių Lietuvos įmonių gamina komponentus verslams, veikiantiems Vokietijoje, Skandinavijoje, arba yra tikslingai orientuoti į produktų gamybą į trečiąsias šalis. Kadangi, skirtingai nei Lietuvoje, daugumoje Europos šalių ekonominė situacija pastaruosius metus prastėjo, eksporto ar užsakymų apimtys atitinkamai mažėjo. „Todėl gamybos įmonės Lietuvoje vangiai atlieka tolesnes investicijas ar turi papildomo kapitalo poreikio užsakymams vykdyti“, – sako T.Mačiulaitis.
Jis priduria, kad Lietuvos įmonės pernai, kaip ir užpernai, daugiausiai skolinosi apyvartinėms lėšoms. Didžiausią dalį paskolų gavo verslai, turintys iki 10 darbuotojų – tai yra dažniausias mūsų šalies įmonių dydis, tačiau didžiausias paskolų augimas, palyginti su 2023 m., fiksuotas versluose, kuriuose dirba nuo 20 iki 50 darbuotojų.
Žvelgiant į besiskolinusiųjų metinę apyvartą, daugiausiai finansuotos įmonės, kurių apyvarta virš 1 mln. eurų tiek pernai, tiek užpernai.
Atmesta daugiau paraiškų
T.Mačiulaitis dalijasi, kad lyginant 2023 ir 2024 metų rezultatus, 5 proc. padidėjo atmestų paraiškų skaičius. „Dėl išaugusios rizikos tam tikruose sektoriuose, pavyzdžiui, logistikos ar restoranų, turėjome sumažinti savo rizikos apetitą ir dėl to galėjome pateikti mažiau finansavimo pasiūlymų nei užpernai. Kituose sektoriuose proporcija paraiškų, kurias patvirtinome, išliko stabili“, – teigia T.Mačiulaitis.
Komentuodamas šių metų finansavimo prognozes, T.Mačiulaitis sako, kad vidaus vartojimo augimas, pozityvūs vartotojų lūkesčiai, krentantis EURIBOR turi teigiamą įtaką verslų augimui ir finansavimo poreikiui. „Kita vertus, stiprėjanti dolerio valiuta, silpna ekonominė situacija centrinės Europos šalyse, besitęsiantis karas įneša daug nežinomybės. Visgi, nepaisant to, tikimės augimo“, – priduria T.Mačiulaitis.
