Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Smulkiųjų kreditų bendrovės išmoko tikrinti potencialių klientų mokumą

Lietuvoje jau susiformavo verslo įprotis patikrinti asmens kreditingumą prieš suteikiant paslaugas. Pernai aktyviausiai užklausas mokumui vertinti teikė telekomunikacijų ir smulkiųjų kreditų bendrovės, rodo kreditų biuro „Creditinfo“ duomenų analizė.
Finansai
Finansai / Tomo Urbelionio/BFL nuotr.

Šalyje veikiančios smulkiųjų kreditų bendrovės pernai pateikė per 800 tūkstančių užklausų dėl mokumo, jas lenkė tik telekomunikacijų sektorius, pateikęs 900 tūkst. mokumo užklausų.

Trečioje vietoje rikiuojasi vartojimo lizingo bendrovės (590 tūkst.), toliau – bankai (380 tūkst). Kredito unijos užklausų pateikia mažiau – apie keliasdešimt tūkstančių per metus, o energetikos bendrovės ir komunalinių paslaugų tiekėjai apie keliasdešimt per metus.

„Asmeninė, kartais ir labai skaudi patirtis, nuolatos stiprėjanti konkurencija ir griežtėjanti priežiūra lemia matomą pažangą atsakingo skolinimo srityje. Pastebime tendenciją, jog, pvz., viso smulkiųjų vartojimo kreditų sektoriaus užklausų dalis per pastaruosius trejus metus padvigubėjo ir pastaruosius metus išlieka tame pačiame lygyje – kasdien Lietuvoje šis sektorius pateikia per 2 tūkst. mokumo vertinimo užklausų“, – sakė kreditų biuro „Creditinfo“ teisininkas Anatolijus Kisielis.

Galinčių bankrutuoti asmenų „Creditinfo“ priskaičiuoja Lietuvoje per 15 tūkst., jų skolų suma sudaro apie 2,9 mlrd. litų.

Kreditingumo vertinimas padeda įmonei sumažinti nemokių klientų skaičių savo portfelyje. Vertinant skolingų fizinių asmenų skaičių sektoriuose, „Creditinfo“ duomenimis, daugiausia skolininkų turėjo telekomunikacijos – apie 110 tūkst. skolininkų, antroje vietoje – bankai ir kredito unijos (80 tūkst.), kiek mažiau – smulkieji kreditai (apie 62 tūkst.) ir kiti kreditoriai.

Analizuojant galinčius bankrutuoti asmenis – tokių „Creditinfo“ priskaičiuoja Lietuvoje per 15 tūkst., jų skolų suma sudaro apie 2,9 mlrd. litų. 87 proc. šios sumos skolininkai yra skolingi bankams ir kredito unijoms, 5 proc. lizingo bendrovėms, 4 proc. vartojimo kreditų, po 1 proc. yra įsiskolinę komunalinių paslaugų tiekėjams ir smulkiesiems kreditams. Visuose minėtuose paslaugų sektoriuose dominuoja mokūs mažos ir vidutinės rizikos klientai – jų dalis viršija 80 procentų.

Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacija vienija 12 sektoriaus bendrovių, kurios apima apie 50 proc. smulkiųjų vartojimo kreditų rinkos. Visos asociacijos narės yra įtrauktos į oficialų Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą, kasmet atlieka nepriklausomą auditą, jų veiklą prižiūri Lietuvos bankas, kuriam įmonės kas 3 mėn. teikia išsamias veiklos ataskaitas.

2013 m. Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos narės į valstybės ir Sodros biudžetą sumokėjo daugiau nei 11 mln. lt mokesčių bei skyrė 1,5 milijono litų paramos projektams. Vartojimo kreditų rinka, kurioje veikia daugiau kaip 40 bendrovių, suteikia darbą daugiau kaip 600 darbuotojų. Lietuvos finansų sektoriuje smulkiųjų vartojimo kreditų rinka užima apie 0,5 procento. Vidutinė smulkaus vartojimo kredito suma , Lietuvos banko duomenimis, 2013 m. buvo 383 litai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs