Ignas Zokas, „Spinter tyrimai“ vadovas, teigė, kad verslininkų sąmoningumas ir atsakomybė didėja: „Pastebima tendencija, kad verslininkai nebenori tik dotacijų: pirmą kartą nuo 2012 m. įmonės finansines priemones vertina kaip naudingesnę pagalbos verslui formą nei tiesiogines dotacijas (atitinkamai 42 proc. ir 37 proc.). Tarp populiariausių priemonių – lengvatinės paskolos, darbo užmokesčio, palūkanų kompensacijos, garantijos“.
Pamažu auga ir smulkiųjų drąsa skolintis, labiau pasitikima ES struktūriniais fondais.
Pamažu auga ir smulkiųjų drąsa skolintis, labiau pasitikima ES struktūriniais fondais. 46 proc. įmonių įgyvendindamos plėtros projektus kreiptųsi finansinės pagalbos į ES fondų investicijas administruojančias institucijas. Ketinančiųjų artimiausiu metu kreiptis dėl paskolos skaičius panašus jau kelerius metus – 14 proc. Iš jų didžioji dauguma (80 proc.) paskolą naudotų verslo plėtrai, 39 proc. – apyvartiniam kapitalui finansuoti. Pusė apklaustų verslo atstovų atsakė manantys, kad jų įmonei gauti paskolą būtų nesunku (54 proc.), o 2012 m. taip manančių buvo mažiau - 46 proc.
Per pirmąjį šių metų pusmetį verslo pradžiai ir plėtrai lengvatinių paskolų forma jau suteikta 36,5 mln. eurų, o suteiktų garantijų suma siekė beveik 30 mln. eurų.
Finansinių priemonių populiarumą liudija ir suteiktos paramos statistika. „Per pirmąjį šių metų pusmetį verslo pradžiai ir plėtrai lengvatinių paskolų forma jau suteikta 36,5 mln. eurų, o suteiktų garantijų suma siekė beveik 30 mln. eurų. Prie to prisidėjo ir atsiradusi ne viena galimybė pratęsti dalį finansinių priemonių, taip užtikrinant nepertraukiamą lėšų verslui prieinamumą laukiant naujų finansinių priemonių“, – teigė „Invega“ generalinis direktorius Audrius Zabotka.
Pasak jo, lengvatinės paskolos, garantijos, dalinis palūkanų kompensavimas ir parama pirmajam darbui tapo paskata kurtis ir plėstis daugeliui šiandien sėkmingai veikiančių įmonių, įsidarbinti jauniems specialistams. Net 75 proc. verslo tyrimo respondentų atsakė, kad finansinė parama įdarbinant jauną be patirties darbuotoją juos paskatintų priimti tokį specialistą.
Nors pas mus vis dar vertinamas saugumas, stabilumas dirbant samdomą darbą ir siekiant karjeros, pamažu daugėja norinčių kurti verslą.
Lygindamas ir tarptautinius tyrimų rezultatus, I. Zokas daro išvadą, kad vertinant verslumą lietuviai atrodo geriau nei kai kurių Vakarų Europos šalių gyventojai, įpratę prie ramaus ir solidaus gyvenimo. „Nors pas mus vis dar vertinamas saugumas, stabilumas dirbant samdomą darbą ir siekiant karjeros, pamažu daugėja norinčių kurti verslą. Tiesa, Lietuvoje amerikietiškas modelis, kai ir po kelių bankrotų nebijoma vėl kurti naujo verslo, dar nelabai populiarus. Lietuviai atsargesni – net ir vienintelė nesėkmė juos išgąsdina, o bankrotas atrodo kaip pasaulio pabaiga“, - sako tyrimų specialistas, akcentuodamas, kad nuosavo verslo kūrimas populiaresnis tarp aukštesnio išsilavinimo ir jaunesnio amžiaus žmonių, kurie yra drąsesni ir aktyvesni.
52 proc. planuojančių kurti verslą gyventojų pradžiai imtų paskolą. Populiariausia paramos verslui priemonė – lengvatinės paskolos, kuriomis pasinaudotų 39 proc., antroje vietoje – dalinis palūkanų kompensavimas, kuris patrauklus atrodo 25 proc. gyventojų.